Investicinė politika

Atgal

 

Aplinkosauga

Vykdant LR aplinkos apsaugos ministerijos norminius ir teisės aktus, bendrovė planingai investuoja daug lėšų, įgyvendindama aplinkosaugines priemones. Griežtėjant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams išmetamiems į atmosferą ir atvirus vandens telkinius teršalams, bendrovė jau įgyvendino nemažai projektų, mažinančių aplinkos taršą.



 

Vietinio kuro - medienos - panaudojimas

1997 m. Kupiškio ŠTR Noriūnų katilinėje atlikta rekonstrukcija: akmens anglis pakeista į medžių atliekas.
 
1997 m. Pasvalio rajone Narteikių gyvenvietės katilinėje atlikta rekonstrukcija: vietoje dyzelinių degalų deginami šiaudai. Joniškėlio ir Mokyklos katilinėse akmens anglis pakeista medienos malkomis.
 
1998 m. Rokiškio rajone, Bajorų gyvenvietės katilinėje buvo atlikta rekonstrukcija: įrengti du vandens šildymo katilai, kūrenami medienos atliekomis.
 
1998 m. tvarkant Zarasų šilumos tinklų rajono ūkį, ir, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, buvo rekonstruota mazutu kūrenamos Zarasų miesto katilinės Nr.4 boilerinė, pertvarkytas katilinės Nr. 1 kuro ūkis. Brangus krosninis kuras pakeistas mazutu.
 
2001 m. Subačiaus katilinėje buvo pastatytas naujas vandens šildymo katilas UT-500, kūrenamas medienos atliekomis. Mažų katilų kuras pakeistas į medieną.
 
2001 m. sumontavus garo katilui 7 MW galios pakurą medienos kurui, Rokiškio katilinėje pradėtos kūrenti medienos atliekos.
 
2001 m. Zarasų rajono Užtiltės gyvenvietės katilinėje atlikta rekonstrukcija. Pastatytas naujas katilas, mazutas pakeistas į medieną.
 
2003 m. atlikta Rokiškio RK garo katilo Nr.3 rekonstrukcija. Sumontuota 7,0 MW našumo medienos deginimo pakura.
 
2003 m. Zarasų RK-4 pastatytas 4,0 MW našumo vandens šildymo katilas, kūrenamas mediena. 
       
2008 m. rekonstruota Kėdainių rajono Akademijos gyvenvietės katilinė, įrengiant du 1,25 MW galios naujus biokuro katilus (deginančius šiaudus) su pagalbiniais katilinės įrenginiais. Naudotas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva) pakeistas į vietinį kurą - šiaudus. Rekonstravus katilinę,  sumažėjo anglies dioksido (CO2), sieros dioksido ( SO2) išmetimas į atmosferą.
 
2008 m.  rekonstruota Kėdainių rajono Šlapaberžės gyvenvietės katilinė, įrengiant du po 0,5 MW galios naujus biokuro katilus. Naudotas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva) po katilinės rekonstrukcijos  pakeistas į vietinį kurą - malkas. Atlikus rekonstrukciją sumažėjo skalūnų alyvos pelenų ir  sieros dioksido išmetimai  į atmosferą.
 
 2008 m.  rekonstruota  Rokiškio rajoninė katilinė. Rekonstrukcijos metu esamas DKVR 10/13  7 MW galios, mazutu kūrenamas katilas pritaikytas naudoti biomasės kurą, išplėstas medžio kuro ūkis (kuro padavimo bei sandėliavimo įrengimai), įrengti nauji garo/vandens šilumokaičiai, leidžiantys biokuro katiluose pagamintą šilumą perduoti termofikaciniam vandeniui.
 
2009 m. Bendrovė  nutraukė taršios kuro rūšies - akmens anglies naudojimą. Atsisakyta akmens anglies deginimo Joniškėlio mokyklos, Joniškėlio ir Kaplių gyvenviečių katilinėse, kuriose akmens anglis pakeista  biokuru - malkomis. Šepetos, Gudžiūnų, Šlapaberžės ir Tiskūnų katilinėse  šilumos gamybai naudojams tik biokuras .
 
2012 m. rekonstrukcijos metu Zarasų katilinėje  pastatytas naujas 4 MW galios vandens šildymo katilas ir 1,3 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, naudojamas kuras mazutas  pakeistas į biokurą. Modernizavus Zarasų RK pasiekti du pagrindiniai tikslai – energijos gamybos efektyvumo padidinimas naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir žalos aplinkai sumažinimas. 
 
2012 m. modernizuota Panevėžio katilinė (RK-1). Pastatyti du  nauji garo katilai (galia – 16 MW) ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Pastačius naujus katilus, mažėja mazuto poreikis  nuo 12500 t/m iki 9000 t/m  ir gamtinių dujų poreikis nuo 19000 mln. nm3/m iki 15635 mln. nm3/m. Dėl mažesnio mazuto bei gamtinių dujų sunaudojimo sumažės šilumos gamybos savikaina, kuro deginimo metu išmetami teršalai: SO2 – nuo 514,50 t/m iki 370,44 t/m, V2O5 – nuo 2,00  t/m iki 1,44 t/m , CO2 – nuo 63048 t/m iki 43355 t/m.
 
2015 m. rekonstruota Rokiškio katilinė. Rekonstrukcijos metu  išmontuotas esamas mazutu kūrenamas katilas ir įrengti du po 5,0 MW galios vandens šildymo katilai, deginantys smulkintą medieną. Sumontuotas 2,5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, kuris papildomai leis gauti  iki 25 proc. šilumos iš išeinančių dūmų. Katilinės teritorijoje įrengtas dengto tipo biokuro sandėlis. Rekonstravus katilinę, mažės  šilumos gamybos sąnaudos, iš dalies  keisis kuro struktūra gaminant šilumą, didės biokuro naudojimas.  Įgyvendinus projektą, per metus į aplinką bus išmetama iki 2,7 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2), nei kūrenant  katilus mazutu.
 
2016 m.  rekonstruota  Zarasų katilinė. Rekonstrukcijos metu  išmontuotas mazutu kūrenamas katilas, pastatyti du nauji 1,5 ir 2,5 MW galios biokuro katilai bei 0,97 MW šilumos galios degimo produktų kondensacinis ekonomaizeris, atlikti kiti katilinės rekonstrukcijos darbai. Rekonstravus katilinę, mažės  šilumos gamybos sąnaudos, į aplinką bus išmetama iki 1,12 tūkst. tonų mažiau anglies dvideginio (CO2). Visa šiluma katilinėje  dabar bus gaminama deginant biokurą.  
 
2016 m. modernizuota Panevėžio katilinė RK-1. Katilinėje pastatytas naujas 12 megavatų galios  vandens šildymo katilas, sumontuota technologinė įranga, pastatyti dūmų valymo  ir šalinimo sistemos, įrengta dengta biokuro sandėliavimo aikštelė. Sumontavus biokuru kūrenamą katilą, mažės šilumos gamybos sąnaudos, nes mažės deginama gamtinių dujų kiekis, mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių teršalų išmetimas į aplinką.
 

 
 

Automatizuotų katilinių įrengimas

Tai šiuolaikiškos, modernios, be prižiūrinčio personalo dirbančios katilinės. Rekonstravus Liūdynės (Panevėžio r.) ir Josvainių (Kėdainių r.) katilines, sumažėjo darbuotojų skaičius ir kuro, elektros, vandens sunaudojimas. Šilumos nuostoliai sumažėjo beveik du kartus. Įrengus vietines dujines katilines Panevėžyje Tinklų g., Janonio g., atsisakyta neracionaliai naudojamų didelio diametro šilumos tinklų.

2003 m., atsisakant operatyvinio personalo, automatizuotos Pajiešmenių ir Mikoliškio (Pasvalio r.) gyvenviečių katilinės.

2003 m. mažinant nuostolius garo tinkluose, įrengta vietinė dujinio kuro „Panevėžio duona“ katilinė 

Decentralizacija

Esant nuostolingam šilumos tiekimui Vainikų ir Kunionių (Kėdainių r.) gyvenvietėse, 1999 m. bendrovė priėmė sprendimą decentralizuoti šių gyvenviečių šilumos tiekimo sistemas.  

Nuo 2003–2004 m. šildymo sezono pradžios decentralizuotas neekonomiškas Pagirių ir Krakių (Kėdainių r.) gyvenviečių aprūpinimas šilumos energija.

Elektros energijos gamyba

2001 m. Panevėžio RK-1 įdiegtas kombinuotas elektros ir šilumos gamybos ciklas, siekiant efektyviau išnaudoti garo katilus bei mažinti šilumos energijos sąnaudas. Pastatyti du garo turbogeneratoriai, kurių bendra galia yra 2,5 MW. Katilinėje pagaminta elektra naudojama saviems poreikiams, o tai sumažina šilumos gamybos sąnaudas.

2008 m.  AB „Panevėžio energija baigė  įgyvendinti termofikacinės elektrinės (TE) statybos projektą. 35 MW galingumo TE per metus gali pagaminti apie 230 GWh šilumos  ir  apie 220 GWh elektros energijos. Dujomis kūrenamos  kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės bendras kuro panaudojimo efektyvumas energijos gamybai sudaro 86 proc.


 

Atliekinės šilumos panaudojimas

1998 m. Kėdainiuose įgyvendintas projektas, kurio dėka AB „Lifosa“ gamybos procese išsiskirianti ir naudingai nepanaudojama šiluma buvo nukreipta į naujai sumontuotą įrangą ir šiuo metu naudojama miesto šildymui.

2013 m. pastatytos naujos šilumos trasos dėl Liepų katilinės Kėdainių mieste ir Vilainių gyvenvietės katilinių prijungimo prie Kėdainių miesto šilumos tiekimo sistemos. Kartu prijungtas ir naujas vartotojas – multifunkcinis kompleksas (Kėdainių sporto arena ). Kėdainių miesto Liepų katilinė ir Vilainių gyvenvietės katilinė, kūrenamos gamtinėmis dujomis, užgesintos. Sujungus šias trasas, nutiesus daugiau nei dviejų kilometrų ilgio vamzdynus, superkama atliekinė šiluma iš AB "Lifosa" vartotojams tiekiama centralizuotai iš Kėdainių miesto katilinės.

Kapitalinis vamzdynų remontas

Bendrovė kiekvienais metais priversta didinti šilumos tinklų remonto darbų apimtis, nes jau daugiau nei 100 km tinklų yra daugiau nei 25 metai. Šilumos nuostolių mažinimui didelę reikšmę turi kapitalinis vamzdynų remontas. Keičiant vamzdynus naujais su geresne šilumine izoliacija, klojant juos bekanalio paklojimo būdu, pailginamas jų eksploatavimo laikas, mažėja šilumos nuostoliai ir sąnaudos šilumos gamybai.


 

Modernizacija

Katilinių modernizavimas automatizuojant katilus palengvina personalo darbą ir garantuoja bendrovės nepriekaištingą šilumos tiekimo paslaugą.
Atlikta Panevėžio RK–1 garo katilo B25–15 GM valdymo priemonių rekonstrukcija padidino katilo darbo patikimumą, pagerino degimo kokybę, o tuo pačiu sumažino teršalų, išmetamų į atmosfrą, kiekį. Pastatytos dažnuminės pavaros pūtimo ir traukos ventiliatoriuose leido sutaupyti 20-30 proc. katilo sunaudojamos elektros energijos.

Atliktos Panevėžio RK–2 vandens katilų Nr.5 ir Nr.3 atliktos modernizacijos: pakeistos katilo valdymo priemones su didesniu automatizavimo laipsniu. Parinktas optimalus katilo degiklių skaičius bei degiklio rekonstrukcija užtikrina geresnę degimo kokybę, padidėja katilo naudingo veiksmo koeficientas, bei katilo darbo saugumas.

2004 m. Panevėžio RK-1 modernizuoti cheminio vandens valymo įrenginiai, panaudojant pažangias automatizuoto vandens cheminio ir mechaninio valymo technologijas.

2005 m. Panevėžio RK-1 sumontuotas naujas 16 MW galio vandens šildymo katilas.

2009 m. įgyvendinant efektyvaus kuro panaudojimo šilumos gamybai technines priemones, Panevėžio elektrinės katilinėje įvykdytos dvi rekonstrukcijos. Katilinėje pastatyti du nauji po 4 t/h garo katilai ir įrengta nauja cheminio vandens paruošimo sistema.
 
Pastaraisiais metais Panevėžio mieste garo poreikis smarkiai sumažėjo, jo tiekimas tapo nuostolingas. Garo katilai buvo didelio našumo ir techniškai nepritaikyti mažo garo kiekio gamybai. Katilai buvo skirti aprūpinti garu pramonės vartotojus mieste bei tenkinti katilinės savus poreikius. Šiuo metu  garo panaudojimas reikalingas katilinės saviems technologiniams poreikiams tenkinti, skysto kuro ūkio reikmėms, vandens paruošimo sistemos darbui, elektrinės paleidimo poreikiams tenkinti. Po atliktos rekonstrukcijos  sumažėjo kuro (gamtinių dujų) sąnaudos ir santyknai išmetamų į atmosferą teršalų kiekis.
 
Požeminiam geriamos kokybės vandeniui taupyti ir paviršinių vandens telkinių užterštumui mažinti Panevėžio elektrinės katilinėje sumontuota moderni vandens paruošimo šilumos gamybai ir termofikacinių tinklų papildymui sistema. Rekonstruoti senąją cheminio vandens valymo sistemą buvo būtina, nes Panevėžio elektrinės katilinės cheminio vandens paruošimo įrengimai nebeatitiko techninių ir ekonominių reikalavimų. Mažėjant karšto vandens naudojimui „atvira“ sistema Panevėžio mieste, esamas įrengimų našumas buvo per didelis,  todėl dirbant minimaliais apkrovimais jų eksploatacija buvo neekonomiška. Rekonstravus cheminį vandens paruošimą, sumažėjo vandens nuotekų kiekis į lietaus kanalizaciją, tuo  pačiu ir teršalų kiekis, išleidžiamas į miesto lietaus nuotekų tinklą. Pirminio vandens sunaudojimas  taip pat sumažėjo,  taupoma  šilumos energija, nebenaudojama kenksminga ir pavojinga cheminė medžiaga sieros rūgštis. Iki rekonstrukcijos per metus šios cheminės medžiagos buvo sunaudojama iki 10,0 t.
 



 

Panevėžio miesto šilumos ūkio perspektyvos

Naujos ekonominės sąlygos verčia įvertinti esamą miesto šilumos ūkio padėtį ir nustatyti šio ūkio perspektyvas, analizuoti koks ūkis turi būti rinkos ekonomikos sąlygomis. Tai galima padaryti paruošiant miesto strateginį šilumos tinklų vystymo planą, kuris reikalauja aukštos kvalifikacijos, patirties ir objektyvumo. Panevėžio miesto šilumos tinklų vystymo strateginio plano ruošimui parama buvo gauta iš PHARE programos, tarpininkaujant Lietuvos VĮ „Energetikos agentūra“. Lėšų šiam darbui atlikti skyrė Danijos vyriausybė per Danijos energetikos agentūrą. Danijos konsultacinė kompanija „COWI“, bendradarbiaudama su AB „Panevėžio šilumos tinklai“ specialistais, paruošė planą, kurį 2000 11 15 sprendimu Nr. 11-3 patvirtino Panevėžio miesto taryba, pasirinkdama vidutinės apimties rekonstrukcijos strategijos variantą. Šilumos tinklų strateginio vystymo plane numatyta Panevėžio miesto šilumos ūkio perspektyva dvidešimčiai metų.

Vidutinės apimties rekonstrukcijos strategijoje išdėstyti principiniai pakeitimai miesto šilumos ūkyje. Siūloma pakeisti pagrindinę įrangą vienoje iš rajoninių katilinių (Panevėžio RK-1). Joje rekomenduojama pakeisti esamus katilus, tinklo siurblius, įrengti naujus mažesnio našumo vandens paruošimo įrenginius, įdiegti naują katilinės valdymo sistemą. 

Esminius pakeitimus siūloma įgyvendinti ir vartotojams. Rekomenduojama pakeisti karšto vandens ruošimo sistemą iš „atviros“ į „uždarą“. Tai būtų daroma kiekviename pastate modernizuojant šilumos punktą, įrengiant vandens ruošimo šildytuvus, šildymo sistemos reguliavimo mazgus, cirkuliacinius karšto vandens ir šildymo sistemos siurblius bei reguliatorius, automatinio valdymo įrangą. Visa tai sudarytų prielaidas ir toliau tvarkyti pastatų šiluminę įrangą – prieš radiatorius sumontuoti termostatinius ventilius, įrengti radiatorių išskiriamos šilumos kiekio daviklius. Atsirastų didesnė paskata gyventojams mažinti savo būstų šilumos nuostolius.

Sumontavus naują šilumos mazgą pastate pagerės tiekiamos šilumos pasiskirstymas namo butuose, temperatūra patalpose bus automatiškai reguliuojama priklausomai nuo lauko temperatūros ir paros laiko, karštas vanduo bus tiekiamas pagal nustatytą gyventojams pageidaujamą temperatūrą tam tikru paros metu. Po tokių rekonstrukcijų vartotojai galės sutaupyti apie 15 proc. dabartinių šilumos poreikių, nepabloginant komforto sąlygų. Šilumos vartotojų ir gamintojų taupumas leis mažinti bendras energijos sąnaudas, o tai susilpnins (arba sušvelnins) neigiamą energetinio ūkio poveikį gamtai.


 





Atnaujinta 2017-04-06 09:39:30