2017 metai

Atgal

„Kauno energija“ dėl šilumos kainų augimo Kaune kaltę verčia nepriklausomiems gamintojams

2018 01 09

Birutė Mačienė, ELTA, 2018 m. sausio 5 d. www.delfi.lt,

Miesto savivaldybei pavaldi bendrovė „Kauno energija“ nelinkusi prisiimti kaltės dėl to, kad nuo sausio Kaune centralizuotai tiekiama šiluma vartotojams pabranginta beveik dešimtadaliu. Kaune šilumos kainos padidėjimui įtaką daro gan svarbus faktorius - nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumą tiekiančiai „Kauno energijai“.
 
„Palyginti su 2017 metų gruodžio mėnesiu, 2018-ųjų sausį šilumos pardavimo „Kauno energijai“ kaina padidėjo 22,2 proc., ir tai neišvengiamai didino galutinę šilumos kainą vartotojams. Dėl šio padidėjimo NŠG gautų apytikriai 680 tūkst. eurų daugiau, jei būtų perkamas toks pats šilumos kiekis kaip ką tik praėjusį gruodį. Tačiau visi žinome, kad sausis būna šaltesnis už gruodį, vadinasi, ir šilumos bus nupirkta daugiau. Neskaičiuojant svetimų pelnų, vis tiek aktualus klausimas: kodėl nepriklausomi gamintojai šilumos kainas didina beveik tris kartus, o kalti lieka šilumos tiekėjai ir šilumos supirkimo tvarka?“, - teigia „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.
 
Energetikai primena, kad šaltuoju metų laiku didėjant šilumos poreikiui, dėl kuro kainų didėjimo bei būtinumo naudoti dalį gamtinių dujų (kurios, kaip žinoma, yra gerokai brangesnės), šiek tiek padidėja ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Priklausomai nuo įdiegtų sistemų ir nuo miestų specifikos, vienur ji padidėja labiau, kituose mažiau, tačiau bendra tendencija išlieka ta pati. Šalies mastu didžiausią įtaką kainos padidėjimui turi nuo rudens iki maždaug vasario brangstantis visų rūšių kuras. Jo brangimas atsispindi ne tik šilumos sektoriuje, bet ir degalinėse, malkų kainoje bei kitur. Šilumos poreikiui patenkinti jau tenka įjungti ir dujinius katilus.
 
Pastaraisiais metais bendrovei „Kauno energija“ vykdant investicijas į biokuro katilus bei vamzdynų atnaujinimą, vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuosekliai mažėjo. Bet, pasak bendrovės vadovų, vienas nepriklausomų šilumos gamintojų už sausį jo gaminamą šilumą paprašė net 35,5 proc. daugiau nei gruodį. Tikėtina, kad ši kaina buvo pasiūlyta suvokiant, kad šiluma iš jo vis tiek bus superkama, nes žiemą šilumos poreikis yra kelis kartus didesnis nei vasarą, kai jos vartotojams reikia faktiškai tik karštam vandeniui ruošti. Vasarą iš NŠG superkamos šilumos kaina svyruoja apie 1 centą už kilovatvalandę be PVM, tuo tarpu dabar, žiemą, kai kurie NŠG prašo daugiau nei trigubai didesnės kainos.
Stebint tokį ženklų „Kauno energijai“ parduodamos šilumos kainos padidėjimą, natūraliai kyla klausimas, ar tai nėra NŠG noras „atsigriebti“ vartotojų sąskaita už prarastus vasaros mėnesius, kai šilumos poreikis mažas, ir visiems gamintojams „vietos po saule neužtenka“? Kai reikiamą šilumos kiekį pagamina dažniausiai pati „Kauno energija“, pagal galiojančią šilumos supirkimo tvarką pasiūlanti mažiausias šilumos kainas?
 
„Atsakymas, ko gero, akivaizdus. Ypač žinant, kad biokuro kaina, palyginus su gruodžiu, padidėjo tik 5,9 proc. Kita vertus, nepriklausomiems gamintojams ji galėjo ir nepadidėti, nes jie biokuro galėjo nusipirkti anksčiau, mokėdami mažiau. Bet vartotojams nėra galimybės to sužinoti, nes, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gamintojai neprivalo šios informacijos skelbti viešai. Tuo tarpu AB „Kauno energija“, kaip ir visi kiti reguliuojami šilumos gamintojai, privalo. Ir skelbia. Savo interneto svetainėje“, - paaiškino įmonės atstovas.
 
ELTA yra pranešusi, kad Kaune istoriškai susiklostė unikali situacija, kai šilumos tiekimo įmonė neteko savo pagrindinio šilumos gamybos šaltinio, o mieste ir rajone atsirado 11 nepriklausomų šilumos gamintojų. Anot „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, kartu su šios įmonės gamybos šaltiniais, visi gamintojai tarp savęs sudaro itin didelę konkurencinę aplinką, kuri, pagal elementarią ekonominę logiką, turėtų duoti naudą vartotojui. Juk kuo daugiau gamintojų, tuo didesnė konkurencija ir pigesnė kaina. Akivaizdu, kad, norint sumažinti kainas ir žiemą, Kaunui dar reikia „garantuoti“ konkurenciją ir šiuo, šaltuoju metų laiku. Tačiau situacija rodo, kad trūksta dar vieno didelio patikimo energijos gamybos šaltinio, kuris duotų impulsą šilumos kainai mažėti.
 
Specialistų teigimu, tikėtina, kad nepriklausomi gamintojai, ateidami iš kitų verslų į šilumos gamybos verslą, greičiausiai neįvertino, kad šilumos gamyba yra labai cikliškas verslas. Žiemą „po saule sutelpa“ visi (ypač, kai nedirba Kauno termofikacinė elektrinė), o vasarą - tik vienas kitas. Taigi, faktiškai įvertinus šilumos poreikį, konkurencija tarp šilumos gamintojų veikia tik šiltuoju metų periodu. Šaltuoju jos faktiškai nėra, nes šilumos poreikis yra didelis. Štai čia ir slypi tikroji priežastis, dėl kurios NŠG taip drąsiai užkelia šilumos kainas šaltaisiais metų mėnesiais.
 
Būtent dėl to, kad vasaros metu daugelis NŠG įrenginių yra priversti stovėti, jie ir siekia pakeisti šiuo metu galiojančią šilumos supirkimo tvarką, numatančią, kad šilumos tiekimo įmonės gali į savo superkamos šilumos kainą įskaičiuoti tik kintamuosius kaštus, - kuro ir kitas eksploatacines sąnaudas. Pastoviųjų kaštų leidžiama neįskaičiuoti, nes jie įskaičiuojami bendrai į galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Kaip tik dėl to labiausiai ir pyksta nepriklausomi gamintojai, nes taip, anot jų, yra sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos.
 
„Iš NŠG asociacijos atstovų viešų pasisakymų apie galiojančią šilumos supirkimo tvarką susidaro įspūdis, kad siekiama ne tik ją pakeisti, bet gal net sukurti naują nepriklausomą reguliuojančią instituciją, kuri priiminėtų tik jiems palankius sprendimus. Tik ar nebus tuomet pamiršti šilumos vartotojai? O jų interesams, pagal esamą situaciją ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reglamentuojančius teisės aktus, atstovauja būtent šilumos tiekėjai.
 
Viešai kalbėdami apie šilumos sektorių, NŠG visada stengiasi nutylėti, kad šilumos tiekėjams (Kaune - „Kauno energijai“) reikia dar rūpintis ir vamzdynais, kuriais tų pačių NŠG pagaminta šilumą pasiekia vartotojų namus. Taip pat, - naujų šilumos vartotojų paieška bei prijungimu, gamybos rezervavimu (ir pačių NŠG rezervavimu be jokio mokesčio), šilumos apskaita, naujų energijos vartojimo efektyvumo direktyvų įgyvendinimu bei kitais Valstybės bei savivaldybių svarbos uždaviniais. Šių temų nepriklausomi šilumos gamintojai visuomet stengiasi išvengti ir sako, kad tai - ne jų rūpestis. Šilumos tiekėjų nuomone, toks NŠG elgesys - mažų mažiausiai neatsakingas ir netgi negarbingas“, - sakoma penktadienį išplatintame AB „Kauno energija“ pranešime.


Atnaujinta 2018-01-09 09:54:16