2017 metai

Atgal

Sausio mėnesio sąskaitos už šilumą – panašios kaip pernai

2018 02 19

Šį sausį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –2,3 0C šalčio, 2017 metų sausio mėnesį – apie –4,6 laipsnius šalčio. Dėl daugiau kaip 2 laipsniais aukštesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį sausį  daugiabučiuose buvo suvartota apie 6 proc. mažiau šilumos nei 2017-ųjų sausio mėnesį.

Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2018-ųjų sausį vidutiniškai kainavo 78 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus dėl šaltesnių orų tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1440 kWh (24 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 76 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 30,5 euro.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui sausį reikėjo vidutiniškai apie 1980 kWh šilumos (33 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 112 eurų.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

Šį sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,65 euro ct/kWh, prieš metus – 5,26 euro ct/kWh, o 2016 metais siekė 6,3 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų padidėjimą šią žiemą lėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštų didėjimas „Baltpool“ biržoje. Tačiau vertinant vidutinę metinę šilumos kainą, kuri parodo bendrą tendenciją visoje šalyje, šilumos kainos yra stabilios ir mažėjančios. Tai lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos  ir perdavimo įrenginius, platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotas ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti, todėl šiandien pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose. „Laikas susirūpinti senų ir kiaurų namų, kuriuose iššvaistoma daugiausia energijos, renovacija“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.



Atnaujinta 2018-03-23 13:09:24