2017 metai

Atgal

Šiluma pigs, aplinka švarės

2018 04 05

Nauji investiciniai projektai Panevėžyje
Siekdama mažinti šilumos kainą vartotojams, AB „Panevėžio energija“ plečia biokuro naudojimą ir šiais metais pradeda įgyvendinti du projektus Panevėžio mieste: Pušaloto g. katilinėje planuoja pastatyti biokuro 8 MW galios vandens šildymo katilą su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bei tokios pat galios įrenginius montuoti Senamiesčio g. katilinėje. Rekonstruojamose katilinėse naujai statomi biokuro katilai pakeis esamų iškastinio kuro katilų šilumos gamybą.

2017 m. pirmą pusmetį abu investiciniai Panevėžio miesto katilinių rekonstrukcijų projektai buvo suderinti su Panevėžio miesto savivaldybės taryba, o po to – su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
 
Biokuro panaudojimo šilumos gamybai plėtra jau buvo numatyta 2015 metais AB „Panevėžio energija“ patvirtintame Panevėžio miesto strateginiame plane. Kad projektų investicijos būtų pigesnės ir jos daugiau įtakos turėtų šilumos kainai mažinti, buvo laukiama ES paramos skyrimo. ES parama atpigins investicijas apie 50 proc., o šilumos gamybos savikaina sumažės apie 15 proc. 
 
2018 m. kovo mėnesį AB „Panevėžio energija“ ir VšĮLietuvos verslo paramos agentūra pasirašė sutartį dėl projektų europinio finansavimo. ES parama siekia iki 3,1 mln. eurų. Bendra  projektų vertė 6,5 mln. eurų.
 
Nauji biokuro katilai bus montuojami esamose Panevėžio miesto katilinėse, kurios buvo pastatytos pramoninėse zonose, labiausiai nutolusiose nuo gyvenamųjų rajonų ir miesto centro. Katilinės buvo statomos atsižvelgiant į vyraujančius vėjus ir mažiausią  taršos sklaidą  gyvenamųjų namų kvartalams. Dėl visus ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios efektyvios dūmų valymo įrangos ir dėl jau esamų aukštų kaminų, kurie pagal dabartinius išmetamų teršalų kiekius yra aukštesni nei reikalauja sklaidos skaičiavimai, naujai rekonstruotose katilinėse iškastinį kurą pakeitus biokuru – tiesiog mažės neigiamas poveikis aplinkai.
 
Projektų sprendimai sumažins šilumos kainą, nes šiluma bus gaminama žymiai pigesniu kuru – biokuru. Planuojama, kad esant dabartinei biokuro kainai, šilumos kaina mažės daugiau nei 7 procentais ne tik panevėžiečiams, bet ir visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams Kėdainiuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje, Zarasuose.
 
Visa biokuru pagaminta šiluma bus tiekiama į planingai išvystytus miesto šilumos tinklus. AB  „Panevėžio energija“ užtikrindama  nepertraukiamą ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams, kasmet  atnaujina šilumos tinklus Panevėžio mieste.  Panaudodama skirtą ES paramą – 1,32 mln. eurų, 2015-2017 metais buvo rekonstruota 6,5 km šilumos tinklų. Atnaujinti vamzdynai leido sumažinti šilumos tiekimo nuostolius 1 586 MWh, tokiu šilumos kiekiu per metus galima apšildyti  Panevėžio tris Cido arenas. 2018 m. Panevėžyje numatoma rekonstruoti apie 7,3 km šilumos tinklų. Šilumos nuostoliai po rekonstrukcijos sumažės 2 685 MWh, tokiu šilumos kiekiu per metus galima apšildyti  penkias Cido arenas arba du RYO prekybos centrus Panevėžyje. Šilumos tinklams atnaujinti bus panaudota iki 2,4 mln. eurų ES parama.
 
Įgyvendintos investicijos mažino šilumos kainą
Nuo 1997 m. AB „Panevėžio energija“ siekdama kuo mažesnių šilumos kainų vartotojams, pradėjo rekonstruoti regionuose esančias katilines, pritaikant katilus biokuro naudojimui. Pirmiausia buvo rekonstruotos Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio rajonų gyvenviečių katilinės, kuriose buvo deginamas brangus skystas kuras. Šiuo metu katilinėse deginami šiaudai, mediena. Plečiant biokuro naudojimą buvo atliktos katilinių rekonstrukcijos Zarasuose ir Rokiškyje – dabar šių miestų vartotojų šilumos poreikis yra pilnai užtikrinamas biokuru pagaminta šiluma.
 
2008 metais buvo pastatyta Panevėžio elektrinė, kurios veikla iki 2016 metų buvo sėkminga, nes LR Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu buvo nustatomos remtinos elektros energijos apimtys, pagal kurias elektrinėje pagaminta elektros energija buvo superkama, o kogeneracijos principu gauta šiluma buvo tiekiama miesto vartotojams. Iš elektros energijos pardavimų uždirbto pelno buvo mažinama šilumos kaina visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams. Tačiau LR Vyriausybė nutraukė iškastinio kuro elektrinių rėmimą ir 2016-2017 metais elektrinė dirbo atviros rinkos sąlygomis, elektros energija buvo parduodama tik elektros energijos biržoje. Nuo 2018 metų Panevėžio elektrinė užtikrina šalies tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą (30 MW). 2019-2020 m. bendrovė planuoja prie Panevėžio elektrinės kogeneracinio bloko pastatyti biokuro garo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Biokuru gaminamos šilumos galia padidėtų 20 MW, o elektros galia - 5 MW. Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė šio projekto įgyvendinimui.
 
Mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tuo pačiu siekiant mažesnių šilumos gamybos kaštų, nuo 2012 m. buvo pradėta modernizuoti ir Panevėžio miesto katilinė Pušaloto gatvėje. Šiuo metu katilinėje dirba trys 28 MW galios biokuro katilai ir 7 MW galios du kondensaciniai ekonomaizeriai, kurie leidžia padidinti biokuru pagamintos šilumos kiekį.
 
Per pastaruosius metus atliktos katilinių rekonstrukcijos bendrovės katilinėse,  pastatyti nauji biokuro katilai, sumontuota technologinė įranga šilumos gamybai užtikrina aukštą efektyvumą, atitinka ekologinius reikalavimus. Katilinėse biokuro katilus aptarnauja ilgametę patirtį sukaupę aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Šiuo metu AB „Panevėžio energija“ eksploatuoja devyniolika regiono katilinių, kuriose instaliuota 107 MW biokuro katilų galia.
 
Nuo 2010 m. biokuro naudojimas AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse išaugo beveik 3 kartus. 2017 m. vartotojams daugiau kaip 70 proc. patiektos šilumos buvo pagaminta biokuru ir panaudojant atliekinę technologinę šilumą.
 
Įgyvendinti biokuro plėtros projektai mažino šilumos gamybos sąnaudas, kartu mažėjo ir šilumos kaina vartotojams. AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina, 2012 m. siekusi 6,85 ct/kWh be PVM, 2017 m. sumažėjo 24 proc., t. y. iki 5,24 ct/kWh be PVM. Skaičiuojant vidutinę metinę AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kainą gyventojams, 2017-ieji buvo pigiausi per šešerius pastaruosius metus.
 
NŠG įtaka centralizuotai tiekiamos šilumos kainai
Turėdama pakankamus gamybinius pajėgumus AB „Panevėžio energija“ nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose pasigamina 78 proc. šilumos, o 22 proc. šilumos superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), kurių parduodamą šilumą pagal galiojančius teisės aktus šilumos tiekėjas privalo supirkti. Didžiąja dalį šilumos bendrovė superka kaip technologinę atliekinę  šilumą Kėdainių mieste iš AB „Lifosa“, perkamos šilumos kaina yra reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir yra pigesnė nei pasigamintų pati AB „Panevėžio energija“. Perkant šilumą iš nereguliuojamų NŠG, šilumos kaina galutinės parduodamos šilumos kainos vartotojams nemažina, nes šilumos tiekėjas privalo supirkti šilumą už tokią pat kainą kaip gamintų pats. AB „Panevėžio energija“ turi praktikos supirkdama šilumą iš Pasvalyje esančių NŠG – jų parduodamos šilumos kaina lygi AB „Panevėžio energija“ pagamintos šilumos kainai. NŠG siūlyti mažesnę kainą nesuinteresuotas, nes mažėtų jų pelnas, o privačiame versle investicijos visada turi atsipirkti. Taigi už kiekvieną naują biokuro katilinę turi sumokėti šilumos vartotojai.
 
Galutinę šilumos kainą vartotojui sudaro ne tik jos gamyba, bet ir perdavimo bei pardavimo kaštai. NŠG parduodama šilumos kaina apima tik gamybos dalį. Vartotojams tiekiamos šilumos kaina nustatoma pagal VKEKK patvirtintą metodiką. Šilumos kainodara yra griežtai kontroliuojama VKEKK. Šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas ir jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu. Tuo tarpu didžiosios daugumos NŠG veikla nereguliuojama ir orientuota tik į vieną rodiklį – pelno siekimą, kurio niekas neriboja ir jis atitenka į privačias rankas, o ne vartotojų naudai.
 
Viešai kalbėdami apie šilumos sektorių, NŠG nutyli, kad šilumos tiekėjams reikia rūpintis ir vamzdynais, kuriais tų pačių NŠG pagaminta šiluma pasiekia vartotojų namus, ir naujų šilumos vartotojų paieška bei prijungimu, ir skolų išieškojimu iš nemokių vartotojų, ir gamybos rezervavimu (tame tarpe ir pačių NŠG rezervavimu be jokio mokesčio), šilumos apskaita, naujų energijos vartojimo efektyvumo direktyvų įgyvendinimu ir kitais Valstybės bei savivaldybių svarbos uždaviniais. NŠG neturi jokios tiesioginės atsakomybės prieš šilumos vartotojus, jie gali bet kurį mėnesį negaminti ir netiekti šilumos, tuo tarpu šilumos tiekėjas privalo garantuoti nepertraukiamą ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams.
 
Viešumoje dažnai lyginamos centralizuoto šilumos tiekimo kainos didžiuosiuose šalies miestuose. AB „Panevėžio energija“ yra regioninė šilumos tiekimo  įmonė ir jos veikla skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų šilumos tiekimo įmonių veiklos, todėl lyginti šilumos kainas su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais neobjektyvu. Istoriškai susiklosčiusios situacijos visuose miestuose yra skirtingos.
 
Ne kartą buvo nagrinėta ir viešoje erdvėje pasisakoma, kokią įtaką centralizuotai tiekiamos šilumos kainai daro superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune, kur veikia vienuolika NŠG, tačiau šilumos kaina nėra mažiausia. Priešingai yra Šiauliuose – nesant nė vieno NŠG, šiluma yra pigiausia.
 
AB „Panevėžio energija“ vykdomos investicijos rodo, kad bendrovės veikla nukreipta į šilumos kainos mažinimą ir šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimą. Visos investicijos yra ekonomiškai pagrįstos, suderintos su savivaldybių tarybomis ir VKEKK.
 
Nors UAB „Biokuro energija“ ketina investuoti į šiuolaikiškus šilumos gamybos įrenginius, ką daro ir pati AB „Panevėžio energija“, tačiau neramina tai, kad kokie modernūs ir efektyvaus veikimo įrenginiai bedirbtų, jie turi būti valdomi aukštos kvalifikacijos specialistų ir nesukelti šilumos tiekimo sutrikimų. Visą atsakomybę dėl šilumos tiekimo užtikrinimo vartotojams nepriklausomas šilumos gamintojas perkelia šilumos tiekėjui, pats jokių įsipareigojimų neprisiimdamas nei prieš tiekėją, nei prieš vartotoją. Užuot pats ieškojęs „kaltininkų“, biokuro katilinės statytojas galėtų spręsti klausimus, iškeltus miesto bendruomenės.
 
AB „Panevėžio energija“ yra pasiruošusi konkurencijai, tačiau jos nauda pirmiausia turi pasiekti šilumos vartotoją, o ne privataus verslo dalyvius.
 
 
 


Atnaujinta 2018-04-05 15:14:03