2017 metai

Atgal

Energijos taupymo priemonės – mažesnės sąskaitos už šilumą

2018 07 09
Tai, kaip efektyviai ar neefektyviai vartojame energiją daugiabučiuose namuose, kiekvieną mėnesį primena šilumininkų pateikiamos sąskaitos, kurių dydis priklauso nuo šilumos kainos ir suvartotos šilumos kiekio.
 
AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina gyventojams per paskutinius šešerius metus sumažėjo 24 proc. Įgyvendinti biokuro plėtros ir šilumos tinklų rekonstrukcijų projektai mažino šilumos gamybos sąnaudas, kartu ir šilumos kainą. 
 
O kokios priemonės leidžia sumažinti šilumos suvartojimą daugiabučiame name, jei nuo jo kiekio didžiąja dalimi priklauso kiek mokėsime už patalpų šildymą prasidėjus šildymo sezonui?
 
Pastatų būklė lemia šilumos suvartojimą
Pasibaigęs šildymo sezonas leidžia analizuoti šilumos suvartojimą renovuotuose daugiabučiuose namuose ir sąskaitų dydį bei palyginti tuos duomenis su nerenovuotų namų analogiškais rezultatais. Skirtumai akivaizdūs – juos lėmė pastatų būklė, nuo kurios priklauso suvartotas šilumos kiekis.  
 
AB „Panevėžio energija“ duomenimis šių metų vasarį, kai vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje sudarė 6,5 laipsnio šalčio, naujos statybos ir renovuotų (apšiltintų) namų būsto vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai suvartota 12,7 kWh šilumos ir mokestis už patalpų šildymą vidutiniškai sudarė 0,73 Eur. Daugumos namų, kurių statybinės konstrukcijos neapšiltintos ir kuriuose yra įrengti automatizuoti šilumos punktai su galimybe automatiškai reguliuoti šildymo ir karšto vandens temperatūrą, gyventojams šildymas vidutiniškai kainavo 1,09 Eur už kvadratinį metrą, o suvartojimas siekė 18,9 kWh šilumos. Didesnių sąskaitų sulaukė senų, prastos būklės daugiabučių namų su nemodernizuotais šilumos punktais gyventojai, kurių butuose kvadratinio metro ploto šildymui vidutiniškai suvartojo 19,1 kWh šilumos ir vidutiniškai mokėjo 1,10 Eur, už kvadratinio metro ploto šildymą.
 
Kompleksinės namo renovacijos nauda
Kokiame name gyvename ir kokiame norime gyventi – priklauso nuo namo gyventojų. Kaip ir kiekvienas daiktas, daugiabutis namas turi savo galiojimo laiką, todėl jį atnaujinti būtina siekiant pratęsti jo tarnavimo laiką ir efektyviai naudoti energiją, o tuo pačiu mažiau mokėti už šilumą.
 
Atlikus namo kompleksinę renovaciją, daugiabutis ne tik atsinaujins, bet ir bus taupoma šiluma, kuri  buvo tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus. Apšiltinus namą ir atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja perpus. Prie energijos taupymo prisideda ir pačių vartotojų įpročiai, kada galima savarankiškai reguliuoti šilumos vartojimą, ant radiatorių sumontuojant termostatus – prietaisus, padedančius reguliuoti šilumos kiekį radiatoriuose, tuo pačiu ir patalpos oro temperatūrą. Visiškai renovuotame name pertvarkoma ir pastato šildymo sistema, o butuose įrengiami šilumos apskaitos prietaisai arba šilumos dalikliai.
 
Energetikos specialistai rekomenduoja renovuoti pastatą, jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti vidutinis suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau. Visiška namo renovacija, įskaitant ir pastato šilumos punkto ir pastato šildymo sistemos pertvarkymą, yra tinkamas būdas norint gerokai sumažinti šilumos nuostolius pastate ir mokesčius už šilumą.
 
Nuo ko reikėtų pradėti
Norint taupyti šilumą, pirmiausia galima būtų pradėti nuo dalinės daugiabučių renovacijos – sutvarkyti vidaus inžinierines sistemas. Įrengus balansinius ventilius ant šildymo sistemos stovų ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją,  šilumos suvartojimas sumažės ir bus pagerintas šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.
 
Šilumos punkto automatizavimas
Šilumą pastate padeda taupyti ir šilumos punkto automatizavimas. Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu, todėl pavasario ar rudens laikotarpiu, kai dažnai keičiasi lauko oro temperatūra, o namo šilumos ūkio prižiūrėtojas ne kiekvieną dieną užsuka į šilumos punktą – patalpos šildomos netolygiai. Įrengus automatizuotą šilumos punktą, sistema į lauko oro pokyčius reaguotų automatiškai, nes būtų galima nustatyti  tokį šilumos režimą, kad nakties metu  būtų tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo ir mažiau šilumos būtų naudojama patalpoms šildyti. Automatizuotas šilumos punktas ir atnaujinta šilumos ir karšto vandens sistema leistų sutaupyti apie 15 -20 proc. šilumos.
 
Paprastos energijos taupymo priemonės
Šilumą galima pradėti taupyti ir be didelių investicijų – didžiausi šalto oro srautai patenka pro langus, duris, todėl reikėtų pasirūpinti rūsio patalpų, laiptinių langų, durų sandarinimu, balkonų ar lodžijų įstiklinimu. Tokie paprasti patarimai, kaip buto šiaurinės sienos užstatymas baldais ar už radiatorių įtvirtinama šilumą atspindinti plėvelė, baldais neužstatomi ir užuolaidomis neuždengiami radiatoriai bei visuomet iš namų išeinant uždaromi langai, leis tausoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas.
 
Informacija vartotojams
AB „Panevėžio energija“ vartotojai bendrovės interneto svetainėje www.pe.lt, prisijungę prie klientų savitarnos portalo, gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už suvartotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis. Daugiau informacijos apie daugiabučių namų suvartotą šilumą www.pe.lt.


Atnaujinta 2018-07-11 14:45:28