2018 metai

Atgal

Šilumos tiekėjai reiškia susirūpinimą dėl grėsmingai didėjančios biokuro kainos

2018 07 20
Liepos 18 dieną Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) išplatino pranešimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Pranešime sakoma, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. LŠTA prognozuoja, jog 2018/2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.
 
Energijos išteklių biržos BALTPOOL duomenimis, populiariausios SM2 rūšies skiedrų kaina šių metų liepos mėnesį pasiekė net 195 eurus už toną naftos ekvivalento (tne), o tai yra neregėtas dydis vasaros metu. Iki šiol vasarą šio biokuro kaina svyruodavo apie 120 Eur/tne.
 
Pavyzdžiui, AB „Kauno energija“ pernai liepą populiariausios SM2 rūšies skiedras biržoje BALTPOOL pirko po 123 – 133 Eur/tne, šiemet liepą šios rūšies skiedros kainuoja jau nuo 155 iki 195 Eur/tne. Padidėjimas – apie 38 proc. Kokios tokio ženklaus kainos padidėjimo priežastys, biokuro tiekėjai neatskleidžia.
 
Tokia pati tendencija stebima ir uostamiestyje. Net ir miškinguose Lietuvos regionuose, tokiuose, kaip Utenos, šilumos tiekėjai priversti pirkti biokurą tokia aukšta kaina.
 
Šių metų vasarą didėjant biokuro kainoms, sumažėjo šio kuro pasiūla. Biokuro tiekėjai pastaruoju metu biržoje BALTPOOL nepasiūlo viso šilumos tiekimo įmonėms reikiamos biokuro kiekio. 
 
AB „Panevėžio energija“ yra apsirūpinusi reikalingu šilumos gamybai biokuro kiekiu vasaros laikotarpiui, tačiau nerimą kelia artėjantis šildymo sezonas. Dėl biokuro pasiūlos nebuvimo ir labai padidėjusių  kainų, bendrovė dar nėra sudariusi biokuro pirkimo sutarčių naujam šildymo sezonui biržoje BALTPOOL.
 
Biokuras Lietuvoje pastaruosius keletą metų buvo tas veiksnys, kuris leido šilumos tiekėjams beveik perpus sumažinti galutines šilumos kainas vartotojams bei sumažinti iškastinio kuro (dujų, mazuto) naudojimą. Tačiau biokuro kainai didėjant, situacija vėl gali keistis.
 
LŠTA savo pranešime pažymi, kad centralizuotas aprūpinimas šiluma lemia ne tik daugumos gyventojų komunalines išlaidas, bet ir biudžetinių įstaigų išlaikymo kaštus, socialinės paramos apimtis ir pan. Įvertinant, kad Lietuvos centralizuotas šilumos tiekimo (CŠT) sektorius šilumos gamybai naudoja beveik 70 % biologinio kuro, o, pradėjus veikti naujai Vilniaus kogeneracinei elektrinei, kitoms dabar statomoms katilinėms bei įvertinus ambicingus Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, šis poreikis dar išaugs, biokuro įsigijimo sąlygos tampa labai aktualiu faktoriumi, lemiančiu galutines šilumos kainas vartotojams.
 


Atnaujinta 2018-07-20 13:30:19