Aplinkosauga

2020 m. rekonstravus Pasvalio katilinę, pastatytas naujas 4 MW galios biokuro katilas generuos šilumą, o išmetamų dūmų temperatūra bus panaudojama papildomai šilumai gauti naujai įrengtame 1 MW galios kondensaciniame ekonomaizeryje. Gamtinių dujų naudojamos bus minimalus, jos liks kaip rezervinis kuras arba naudojamos šalčių metu, kada reikės didesnio šilumos poreikio nei įprastai. Bendra projekto vertė  – 1,582 mln. eurų, iki 50 proc. projekto vertės skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Automatizuotų katilinių įrengimas

Tai šiuolaikiškos, modernios, be prižiūrinčio personalo dirbančios katilinės. Rekonstravus Liūdynės (Panevėžio r.) ir Josvainių (Kėdainių r.) katilines, sumažėjo darbuotojų skaičius ir kuro, elektros, vandens sunaudojimas. Šilumos nuostoliai sumažėjo beveik du kartus. Įrengus vietines dujines katilines Panevėžyje Tinklų g., Janonio g., atsisakyta neracionaliai naudojamų didelio diametro šilumos tinklų.

2003 m., atsisakant operatyvinio personalo, automatizuotos Pajiešmenių ir Mikoliškio (Pasvalio r.) gyvenviečių katilinės.

2003 m. mažinant nuostolius garo tinkluose, įrengta vietinė dujinio kuro „Panevėžio duona“ katilinė.

2022 m. pastatyta 200 kW galios medienos granulių kuro mobili, automatizuoto darbo katilinė Kėdainių ŠTR.  Katilinė  tiekia šilumą Surviliškio gyvenvietės mokyklai.

Decentralizacija

Esant nuostolingam šilumos tiekimui Vainikų ir Kunionių (Kėdainių r.) gyvenvietėse, 1999 m. bendrovė priėmė sprendimą decentralizuoti šių gyvenviečių šilumos tiekimo sistemas.  

Nuo 2003–2004 m. šildymo sezono pradžios decentralizuotas neekonomiškas Pagirių ir Krakių (Kėdainių r.) gyvenviečių aprūpinimas šilumos energija.

Elektros energijos gamyba

2001 m. Panevėžio RK-1 įdiegtas kombinuotas elektros ir šilumos gamybos ciklas, siekiant efektyviau išnaudoti garo katilus bei mažinti šilumos energijos sąnaudas. Pastatyti du garo turbogeneratoriai, kurių bendra galia yra 2,5 MW. Katilinėje pagaminta elektra naudojama saviems poreikiams, o tai sumažina šilumos gamybos sąnaudas.

2008 m.  AB „Panevėžio energija“ baigė  įgyvendinti termofikacinės elektrinės (TE) statybos projektą. 35 MW galingumo TE per metus gali pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 220 GWh elektros energijos. Dujomis kūrenamos kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės bendras kuro panaudojimo efektyvumas energijos gamybai sudaro 86 proc.

2008–2016 m. Panevėžio elektrinėje gaminta elektros energija buvo superkama pagal LR Vyriausybė Energetikos ministerijos nustatomas remtinos elektros energijos apimtis, o kogeneracijos principu gauta šiluma buvo tiekiama miesto vartotojams. Iš elektros energijos pardavimų uždirbto pelno buvo mažinama šilumos kaina visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams.

LR Vyriausybei nutraukus iškastinio kuro elektrinių rėmimą, 2016-2017 m. elektrinė dirbo atviros rinkos sąlygomis, elektros energija buvo parduodama tik elektros energijos biržoje.

2018 m. Panevėžio elektrinė užtikrino šalies tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą (30 MW). 

2020 m. AB „Panevėžio energija“ teikė naują izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą, siekiant užtikrinti pasirengimą izoliuotam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui avariniais atvejais iki sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.                                                                               

2021 m. Pušaloto gatvės katilinėje Panevėžyje įrengta 1500 kW šiluminės galios absorbcinio šilumos siurblio įranga gilesniam dūmų šilumos panaudojimui ir 150 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė be akumuliatorių. Įgyvendinus projektą „Absorbcinio šilumos siurblio ir saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas“, absorbciniu šilumos siurbliu iš išmetamų dūmų per metus bus atgaunama 10513 MWh šilumos, saulės fotovoltinės elektrinės planuojamas pagaminti elektros energijos kiekis per metus sudarys 120,95 MWh. Per projekto vertinamąjį laikotarpį (10 metų) planuojama 9287 tonomis sumažinti CO2 išmetimą. Projektui skirta iki 369667 eurų  subsidija iš Klimato kaitos programos lėšų. Projekto vertė 946231 eurų.  

Nuo 2023 m. eksploatuojama Panevėžio termofikacinė elektrinė atlieka elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugą, pagal kurią privalo nuolat būti pasiruošusi pradėti gaminti elektros energiją, kad būtų patenkintas šalies elektros poreikis, ir esant palankioms elektros energijos biržos supirkimo kainoms gamina elektros energiją  pardavimams „Nord Pool“ elektros biržoje. 

2023 m. Kėdainių, Rokiškio ir Zarasų katilinių teritorijose įrengtos trys 238 kW bendros galios saulės fotovoltinės elektrinės.

2023 m.  AB „Panevėžio energija“ teritorijoje (Panevėžyje, Senamiesčio g. 113)  įrengta 249 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė. 

2024 m. įrengtos trys 53 kW  bendros galios saulės fotovoltinės elektrinės Subačiaus, Noriūnų, Pasvalio katilinių teritorijose.

Atliekinės šilumos panaudojimas

1998 m. Kėdainiuose įgyvendintas projektas, dėl kurio AB „Lifosa“ gamybos procese išsiskirianti ir naudingai nepanaudojama šiluma buvo nukreipta į naujai sumontuotą įrangą ir šiuo metu naudojama miestui šildyti.

2013 m. pastatytos naujos šilumos trasos dėl Liepų katilinės Kėdainių mieste ir Vilainių gyvenvietės katilinių prijungimo prie Kėdainių miesto šilumos tiekimo sistemos. Kartu prijungtas ir naujas vartotojas – multifunkcinis kompleksas (Kėdainių sporto arena ). Kėdainių miesto Liepų katilinė ir Vilainių gyvenvietės katilinė, kūrenamos gamtinėmis dujomis, užgesintos. Sujungus šias trasas, nutiesus daugiau nei dviejų kilometrų ilgio vamzdynus, superkama atliekinė šiluma iš AB "Lifosa" vartotojams tiekiama centralizuotai iš Kėdainių miesto katilinės.

2023 m. liepos mėnesį sustabdyta AB„Lifosa“ veikla dėl karo Ukrainoje paskelbtų sankcijų. Iš įmonės perkamą atliekinės technologinės šilumos kiekį pakeitė šiluma, gaminama Kėdainių rajoninėje katilinėje. 2024 m. liepos mėn. atnaujinta AB „Lifosa“ veikla. 

Kapitalinis vamzdynų remontas

Bendrovė kiekvienais metais priversta didinti šilumos tinklų remonto darbų apimtis, nes jau daugiau  kaip 100 km tinklų yra daugiau nei 25 metai. Šilumos nuostolių mažinimui didelę reikšmę turi kapitalinis vamzdynų remontas. Keičiant vamzdynus naujais su geresne šilumine izoliacija, klojant juos bekanalio paklojimo būdu, pailginamas jų eksploatavimo laikas, mažėja šilumos nuostoliai ir sąnaudos šilumos gamybai.

Modernizacija

Katilinių modernizavimas automatizuojant katilus palengvina personalo darbą ir garantuoja bendrovės nepriekaištingą šilumos tiekimo paslaugą.

Atlikta Panevėžio RK–1 garo katilo B25–15 GM valdymo priemonių rekonstrukcija padidino katilo darbo patikimumą, pagerino degimo kokybę, o tuo pačiu sumažino teršalų, išmetamų į atmosfrą, kiekį. Pastatytos dažnuminės pavaros pūtimo ir traukos ventiliatoriuose leido sutaupyti 20-30 proc. katilo sunaudojamos elektros energijos.

Atliktos Panevėžio RK–2 vandens katilų Nr.5 ir Nr.3 atliktos modernizacijos: pakeistos katilo valdymo priemones su didesniu automatizavimo laipsniu. Parinktas optimalus katilo degiklių skaičius bei degiklio rekonstrukcija užtikrina geresnę degimo kokybę, padidėja katilo naudingo veiksmo koeficientas, bei katilo darbo saugumas.

2004 m. Panevėžio RK-1 modernizuoti cheminio vandens valymo įrenginiai, panaudojant pažangias automatizuoto vandens cheminio ir mechaninio valymo technologijas.

2005 m. Panevėžio RK-1 sumontuotas naujas 16 MW galio vandens šildymo katilas.