Bendrovės investicijos

AB „Panevėžio energija“ (bendrovė) veiklos 2020–2024 m. strateginis planas keičia bendrovės veiklos 2018-2022 metų strateginį planą. Planas apima reguliuojamos šilumos ir karšto vandens gamybos ir tiekimo veiklą, jos įtaką vartotojams tiekiamos šilumos savikainai. Plane numatomos priemonės, kurių pagrindu būtų galima ruošti ir tikslinti bendrovės metinius investicijų planus ir numatyti kitus konkrečius uždavinius gerinančius bendrovės veiklą. Strateginiame plane numatoma investicijų apimtis – 30,71 mln. eurų yra reali pagal išorinio (Europos Sąjungos ir kitų investicinių fondų) finansavimo galimybes. Negavus paramos iš struktūrinių fondų, investicijos atskiriems projektams bus peržiūrimos arba vykdomos mažesne apimtimi.

 

Panevėžio termofikacinės elektrinės (Panevėžio TE) elektros gamyba ir pardavimas skiriamas į dvi dalis. Nuo 2020 m. Panevėžio TE teikia Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą ir ši veikla yra reguliuojama. Elektros gamyba ir pardavimas „Nord Pool“ biržoje priklauso nereguliuojamai veiklai. Taigi, Panevėžio elektrinės darbas toliau  priklausys nuo rinkos sąlygų ir nuo valstybės energetikos politikos. Numatoma, kad Panevėžio elektrinė turės izoliuoto darbo užtikrinimo ar kitokio pobūdžio šalies elektros sistemos rezervavimo paslaugos sutartį šio plano apimame periode. Elektros gamyba Panevėžio rajoninėje katilinėje Nr.1 (RK-1) yra sąlyginai mažos apimties, skirta bendrovės elektros poreikių daliniam tenkinimui, ir nedalyvauja išorinėje prekyboje.

 

Pagrindiniai strateginio plano tikslai iškeliami siekiant gerinti gamtosauginius reikalavimus, užtikrinti šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudų mažinimą, pritraukti naujus šilumos vartotojus prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, plėsti vartotojų šilumos ir karšto vandens apskaitos rodmenų nuotolinio surinkimo sistemą ir gautų duomenų apdorojimą, tobulinti šilumos tinklų dispečerinį valdymą, plečiant techninių parametrų nuotolinį surinkimą, plėsti geografinės informacinės sistemos (GIS) naudojimą, aktyvinti bendradarbiavimą su vartotojais, informuojant apie energijos taupymo galimybes,  ruošiant pastatus šildymo sezonui, siūlant savo paslaugas aptarnauti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas, skatinti uždaros karšto vandens tiekimo sistemos įdiegimo užbaigimą Panevėžio mieste. 

 

AB „Panevėžio energija“, turėdama esamo ir prognozuojamo šilumos poreikio analizę, įvertinusi esamą katilinių įrangos bei šilumos tinklų būklę ir technines galimybes, atsižvelgdama į taikomas ir pasiteisinusias šilumos gamybos bei perdavimo technologijas, įvertinusi pigiausią priimtiną kuro rūšį, atsižvelgdama į investicijų išdėstymo tolygumą gamybos grandyje planuoja įgyvendinti strateginio plano priemones gamybos procese:

             

1.1. 2020–2021 metais  bus tęsiama 1,3 MW galios šilumos siurblio statyba biokuro garo katilų Nr.6 ir Nr.7 efektyvesniam dūmų šilumos panaudojimui.

1.2. 2021–2022 metais  bus vykdoma 1,0 MW galios šilumos siurblio statyba biokuro vandens šildymo katilo Nr. 8 efektyvesniam dūmų šilumos panaudojimui.

1.3. 2022–2023 metais planuojama 0,6 MW galios šilumos siurblio statyba biokuro vandens šildymo katilo Nr. 9 efektyvesniam dūmų šilumos panaudojimui.

1.4. 2024 metais planuojama naujo kamino statyba dėl iškastinio kuro (gamtinės dujos, mazutas)  vandens šildymo katilo Nr. 5.

1.5. 2022 metais planuojamas vandens šildymo katilo Nr.1 eksploatacijos nutraukimas.

2.1. 2020 metais baigiamas biokuro naudojimo plėtros įgyvendinimas, pastatant vieną 8 MW galios  vandens šildymo  katilą ir 1,8 MW galios kondensacinį ekonomaizerį.

2.2. 2021 metais  bus panaikintas susidėvėjęs  vandens šildymo katilas PTVM-50 Nr.4. 

2.3. 2021–2022 metais planuojama statyti 10-14 MW galios dujinio kuro vandens šildymo katilą  su kondensaciniu ekonomaizeriu. Kartu planuojama ir  naujo kamino statyba.

2.4. 2022 metais planuojamas vandens šildymo katilo PTVM-50 Nr. 3 eksploatavimo nutraukimas ir demontavimas.

2.5. 2023–2024 metais  planuojama 0,6 MW galios šilumos siurblio statyba biokuro vandens šildymo katilo Nr.1 efektyvesniam dūmų šilumos panaudojimui.

2.6. 2021 metais numatoma paruošti Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos pritaikymo biokurui studiją bei išnagrinėti alternatyvius variantus.

 

3. Kėdainių rajone – Akademijos katilinėje 2020–2021 metais bus įrengiami dūmų valymo filtrai šiaudų kuro katilams. 2024 metais Akademijos katilinėje numatoma pakeisti vieną šiaudų kuro katilą į iki 2 MW galios smulkintos medienos kuro vandens šildymo katilą, nes šiaudų kuro katilai jau bus susidėvėję, o šiaudų kuro pasiūla, kainos bei eksploatacinės problemos verčia pereiti prie smulkintos medienos pagrindinio kuro.   

4. Rokiškio rajone – 2022 metais Rokiškio RK rekonstravimo metu numatoma atsisakyti susidėvėjusio vandens šildymo katilo PTVM-30 M Nr. 5, o jo vietoje pastatyti naują mazuto kuro 8-10 MW galios garo katilą. Tai būtina, norint užtikrinti patikimą šilumos tiekimą biokuro įrangos darbo sutrikimo atveju. 2022–2023 metais numatoma 0,6 MW galios šilumos siurblio statyba biokuro garo katilų efektyvesniam dūmų šilumos panaudojimui.
5. Kupiškio rajone – Kupiškio miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje AB „Panevėžio energija“ nuosavo šilumos gamybos šaltinio neturi, todėl perka šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo AB „Simega“ ir savo šilumos tinklais tiekia šilumą vartotojams. AB „Panevėžio energija“  nagrinėja galimybes perimti šilumos gamybos veiklą Kupiškio mieste. 2019-2020 m. paruošta studija dėl optimalaus šilumos šaltinio parinkimo Kupiškyje.

         

Šilumos tinklų rekonstravimas bei remontas turi didelę reikšmę ne tik patikimam šilumos tiekimo užtikrinimui, bet ir šilumos nuostolių mažinimui. Keičiant vamzdynus naujais su geresne šilumine izoliacija, klojant juos bekanalio paklojimo būdu, pailginamas jų eksploatavimo laikas, mažėja šilumos nuostoliai. Bendrovei investuojant į šilumos tinklus, planuojama, kad šilumos tinklų šilumos nuostoliai 2024 metais bus 3,4 proc. mažesni nei planuojami 2020 metais. Šilumos nuostolių mažėjimas ne tik teigiamai įtakoja tiekiamos šilumos savikainą, bet kartu prisideda prie atmosferos taršos mažinimo, nes atitinkamai mažėja kuro vartojimas katilinėse.

 

Nuo 2020 metų iki 2024 metų bendrovėje planuojama rekonstruoti apie 41,3 km veikiančių šilumos tinklų: 2020 metais apie 17,9 km, 2021 metais apie 9,9 km, 2022 metais apie 4,5 km, 2023 metais apie 4,5 km ir 2024 metais apie 4,5 km.

 

6.1. Nuo 2020 metų iki 2024 metų Panevėžio mieste planuojama rekonstruoti apie 22,3 km veikiančių šilumos tinklų: 2020 m. – apie 12,8 km, 2021 m. – apie 3,5 km, 2022 m. – apie 2 km, 2023 m. – apie 2 km ir 2024 m. – apie 2 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas Panevėžio mieste leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose apie 2500 MWh.

6.2.Nuo 2020 metų iki 2024 metų Kėdainių r. planuojama rekonstruoti apie 4,9 km veikiančių šilumos tinklų: 2020 m. – apie 2,3 km, 2021 m. – apie 1,1 km, 2022 m. – apie 0,5 km, 2023 m. – apie 0,5 km ir 2024 m. – apie 0,5 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas Kėdainių r. leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose apie 400 MWh.

6.3. Nuo 2020 metų iki 2024 metų Rokiškio r. planuojama rekonstruoti 4,2 km veikiančių šilumos tinklų: 2020 m. – apie 0,4 km, 2021 m. – apie 2,3 km, 2022 m. – apie 0,5 km, 2023 m. – apie 0,5 km ir 2024 m. – apie 0,5 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose Rokiškio r. apie 270 MWh.

6.4.Nuo 2020 metų iki 2024 metų Kupiškio r. planuojama rekonstruoti 4,8 km veikiančių šilumos tinklų: 2020 m. – 1,4 km, 2021 m. – 1,9 km, 2022 m. – 0,5 km, 2023 m. – 0,5 km ir 2024 m. – 0,5 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose Kupiškio rajone apie 280 MWh.

6.5.Nuo 2020 metų iki 2024 metų Pasvalio r. planuojama rekonstruoti 2,6 km veikiančių šilumos tinklų: 2020 m. – 0,7 km, 2021 m. – 0,4 km, 2022 m. – 0,5 km, 2023 m. – 0,5 km ir 2024 m. – 0,5 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas Pasvalio raj. leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose apie 200 MWh.

6.6.Nuo 2020 metų iki 2024 metų Zarasų raj. planuojama rekonstruoti 2,6 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2020 m. – 0,7 km, 2021 m.– 0,4 km, 2022 m. – 0,5 km, 2023 m. – 0,5 km ir 2024 m.– 0,5 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose Zarasų raj. apie 180 MWh.

 

 

 

• Įgyvendinus strateginiame plane numatytus uždavinius, tikėtina, kad mažės šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudos, o tai sudarys sąlygas išlaikyti galimai mažesnį šilumos tarifą vartotojams.
• Bendrovėje vykdomos katilinių modernizacijos, diegiant šiuolaikines biokuro deginimo technologijas bei  statant  naujus įrenginius, užtikrins aukštą įrangos darbo efektyvumą bei mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Numatomas apie 41 proc. išmetamų apmokestinamų teršalų (CO₂) skaičiuotinas sumažėjimas -  4424 tonos.
• Šilumos tinklų rekonstravimas didins šilumos tiekimo patikimumą bei šilumos nuostolių mažinimą. Strateginio plano vykdymo laikotarpiu numatomas šilumos tinklų šilumos nuostolių skaičiuotinas sumažėjimas - 3,8 tūkst. MWh.
• Centralizuoto šilumos tiekimo sistema taps labiau konkurencinga ir patraukli vartotojams, padidės konkurencingumas su nepriklausomais šilumos gamintojais bei alternatyviais šildymo būdais.
• Bus sudarytos sąlygos tolimesnei bendrovės veiklos plėtrai ir modernizavimui.
• Strateginiame plane numatoma investicijų apimtis yra reali pagal išorinio (ES ir kitų investicinių fondų) finansavimo galimybes.
• Strateginio plano vykdymas leis išsaugoti AB „Panevėžio energija“ regioninę struktūrą.