Bendrovės investicijos

AB „Panevėžio energija“ investicijos 

     Investicijų faktas,   tūkst. Eur   Investicijų faktas,   tūkst. Eur   Investicijų planas,   tūkst. Eur 
 Eil. Nr.  Objekto pavadinimas
 2017 m.
 2018 m.
 2019 m.
1.
Katilinių ir jų įrengimų modernizavimas 
              809 
    3936    7125
2.
Šilumos trasų modernizavimas
            6265 
   7595      9059  
3.
Bendrųjų poreikių investicijos
             425
     445     1179 
 
Iš viso:
          7 499
11 977   17 363 

 

AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ VEIKLOS STRATEGINIS PLANAS
2018 – 2022 METAI
(SANTRAUKA)

 

AB „Panevėžio energija“ veiklos 2018-2022 m. strateginis planas apima reguliuojamos šilumos gamybos ir tiekimo veiklą, jos įtaką vartotojams tiekiamos šilumos kainai. Plane numatomos priemonės, kurių pagrindu būtų galima tikslinti bendrovės investicijų planą ir numatyti konkrečius uždavinius gerinančius bendrovės veiklą. Numatomų priemonių įgyvendinimas priklausys nuo rėmimo galimybių – ES (Europos Sąjungos) struktūrinių fondų paramos, nuo elektros energijos veiklos tęstinumo Panevėžio elektrinėje. Panevėžio elektrinės darbas priklausys nuo rinkos sąlygų ir nuo valstybės energetikos politikos, tretinio elektros galios rezervo paslaugos poreikio bei šios paslaugos teikimo galimybių.
 
Pagrindiniai strateginio plano tikslai iškeliami siekiant gerinti gamtosauginius reikalavimus, užtikrinti šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudų mažinimą, pritraukti naujus šilumos vartotojus prie CŠT sistemos, tobulinti vartotojų šilumos apskaitos rodmenų nuotolinio surinkimo sistemą ir gautų duomenų apdorojimą, tobulinti šilumos tinklų dispečerinį valdymą, plečiant techninių parametrų nuotolinį surinkimą, aktyvinti bendradarbiavimą su vartotojais, ruošiant pastatus šildymo sezonui, siūlant savo paslaugas aptarnauti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas, skatinti uždaros karšto vandens tiekimo sistemos įdiegimo užbaigimą Panevėžio mieste.   
 
AB „Panevėžio energija“, turėdama esamo ir prognozuojamo šilumos poreikio analizę, įvertinusi esamą katilinių įrangos bei šilumos tinklų būklę ir technines galimybes, atsižvelgdama į taikomas ir pasiteisinusias šilumos gamybos bei perdavimo technologijas, įvertinusi pigiausią priimtiną kuro rūšį, atsižvelgdama į investicijų išdėstymo tolygumą gamybos grandyje planuoja įgyvendinti strateginio plano priemones gamybos procese:
1.  Panevėžio RK-1 modernizavimas.
1.1. Plečiant biokuro naudojimą, 2018-2019 metais pastatyti 8 MW galios vandens šildymo katilą ir 1,8 MW galios kondensacinį ekonomaizerį . Ši investicija vykdoma su ES struktūrinių fondų parama.
1.2. 2020 metais planuojama naujo kamino statyba dėl iškastinio kuro vandens šildymo katilo Nr. 5.
1.3. 2021 metais bus vykdoma 15 MW galios garo-vandens šilumokaičio statyba.
1.4. 2022 metais planuojamas vandens šildymo katilo Nr.1 eksploatacijos nutraukimas.
2.  Panevėžio elektrinės katilinės modernizavimas.
2.1. 2018 m. nutraukiama vandens šildymo katilo PTVM-50 Nr.4 eksploatacija.
2.2. 2018-2019 metais bus tęsiama biokuro naudojimo plėtra, pastatant vieną 8 MW galios vandens šildymo katilą ir 1,8 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Ši investicija taip pat bus vykdoma su ES struktūrinių fondų parama. Taip pat planuojama biokuro atvežimui įrengti įvažiavimą į Panevėžio elektrinės teritoriją iš Paliūniškio g.
2.3. 2021-2022 metais numatoma statyti 14 MW galios dujinį kuro vandens šildymo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kartu statyti naują kaminą.
2.4. 2022 metais numatomas vandens šildymo katilo PTVM-50 Nr. 5 eksploatavimo nutraukimas.
3.  Panevėžio elektrinės modernizavimas. PriePanevėžio elektrinės kogeneracinio bloko pastatyti biokuro garo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Garus nukreipti į esamą garo turbiną elektros energijos gamybai, o šilumą nukreipti į miesto šilumos tinklus. Šiluminė galia sudarytų 20 MW, elektrinė galia – 5 MW. Galimas elektrinės rekonstrukcijos perspektyvas pritaikant biokuro naudojimą lems tai, ar bus pakankamas valstybinis rėmimas. Tikimasi, kad bus naujas kvietimas tiekti paraiškas biokuro kogeneracijai skatinti ir kad bus galima paramos gavimo sąlygas pritaikyti Panevėžio elektrinei.
4.  Kėdainių RK numatoma modernizuoti esamuose vandens šildymo katiluose KVGM-10 Nr. 3 ir KVGM-20 Nr. 4 sumontuoti šiuolaikiškus gamtinių dujų ir lengvo skysto kuro degiklius, modernizuoti jų valdymą, rekonstruoti skysto kuro sistemą. Numatoma Kėdainių RK rekonstrukcija pakeis pasenusią, nepatikimą, neatitinkančią ekologinių reikalavimų, esamų katilų dujų įrangą. Taip bus užtikrintas patikimas šilumos gamybos rezervavimas.
5.  Rokiškio RK rekonstravimo metu numatoma atsisakyti susidėvėjusio vandens šildymo katilo PTVM-30 M Nr. 5, o jo vietoje pastatyti naują skysto kuro 14 MW galios vandens šildymo katilą, kuris užtikrins patikimą šilumos tiekimą biokuro įrangos darbo sutrikimo atveju.
6.  Pasvalio RK numatoma vietoje esamo iškastiniu kuru kūrenamo vandens šildymo katilo KVGM-10 Nr.5 statyti naują biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą ir 1 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Tai leis mažinti Pasvaliui tiekiamos šilumos savikainą, atsisakant gamtinių dujų naudojimo ir pakeičiant brangiai superkamą iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą. Gamtinių dujų kuras Pasvalio RK liks tik kaip rezervinis.
7.  Pasvalio rajono Narteikių katilinėje numatoma susidėvėjusį 1 MW šiaudų kuro vandens šildymo katilą pakeisti į tokios pat galios naują smulkintos medienos vandens šildymo katilą.             
8.  Kupiškio miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje AB „Panevėžio energija“ nuosavo šilumos gamybos šaltinio neturi, todėl perka šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo AB „Simega“ ir nuosavais šilumos tinklais tiekia šilumą vartotojams. AB „Simega“ yra reguliuojamas NŠG ir iš jos perkamos šilumos kaina yra nustatoma Komisijos. Tačiau AB „Simega“ ketina nutraukti šilumos gamybos verslą. AB „Panevėžio energija“  nagrinėja galimybes perimti šilumos gamybos veiklą Kupiškio mieste.
 
Bendrovėje vykdomos katilinių modernizacijos, diegiant šiuolaikines biokuro deginimo technologijas,  užtikrins aukštą įrangos darbo efektyvumą bei mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro) naudojimas prisidės prie klimato kaitos stabilizavimo. Nauja technologinė įranga padės užtikrinti teršalų emisijų mažinimą. Mažėjantis CO2 (pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekis leis prisidėti prie aplinkos kokybės atžvilgiu gerinimo visoje šalyje. Numatomas CO2 kiekio mažinimas leis sutaupyti tam tikrą apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekį, kurių sutaupymas teigiamai įtakos bendrovės finansus, nes bendrovė turės galimybę parduoti ATL kiekį arba išvengti naujų ATL pirkimų.
 
Pagal strateginį planą planuojama rekonstruoti šilumos tinklus, pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama bei panaudojant bendrovės lėšas, nors ir nežinomos šilumos tinklų modernizavimo galimos ES rėmimo apimtys nuo 2021 metų.
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų bendrovėje planuojama rekonstruoti apie 56 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais apie 15 km, 2019 metais apie 13 km, 2020 metais apie 10 km, 2021 metais apie 10 km ir 2022 metais apie 8 km.
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų Panevėžio mieste planuojama rekonstruoti apie 24 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais apie 7 km, 2019 metais apie 4 km, 2020 metais apie 5 km, 2021 metais apie 4 km ir 2022 metais apie 4 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas Panevėžio mieste leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose apie 5400 MWh
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų Kėdainių ŠTR  planuojama rekonstruoti apie 8,6 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais apie 3,3 km, 2019 metais apie 1,2 km, 2020 metais apie 1 km, 2021 metais apie 1 km ir 2022 metais apie 2 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas Kėdainių ŠTR leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose apie 1700 MWh
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų Rokiškio ŠTR planuojama rekonstruoti 6,7 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais apie 2 km, 2019 metais apie 3 km, 2020 metais apie 0,5 km, 2021 metais apie 1,2 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose Rokiškio ŠTR apie 2500 MWh.
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų Kupiškio ŠTR planuojama rekonstruoti 6,7 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais 1,7 km, 2019 metais 2 km, 2020 metais 1,5 km, 2021 metais 1,5 km ir 2022 metais 1,2 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose Kupiškio ŠTR apie 2600 MWh
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų Pasvalio ŠTR planuojama rekonstruoti 4,8 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais 1 km, 2019 metais 1,2 km, 2020 metais 1,2 km, 2021 metais 1,2 km ir 2022 metais 0,2 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas Pasvalio ŠTR leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose apie 1600 MWh
 
Nuo 2018 metų iki 2022 metų Zarasų ŠTR planuojama rekonstruoti 3 km veikiančių šilumos tinklų: iš jų 2018 metais 0,1 km, 2019 metais 1 km, 2020 metais 0,7 km, 2021 metais 0,6 km ir 2022 metais 0,6 km. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius šilumos tinkluose Zarasų ŠTR apie 350 MWh
 
Panevėžio rajono Liūdynės gyvenvietėje prie katilinės pajungtų veikiančių šilumos tinklų ilgis yra 0,89 km. 2021 metais Liūdynės gyvenvietėje planuojama rekonstruoti visus šilumos tinklus. Šių šilumos tinklų rekonstravimas leis sumažinti nuostolius Liūdynės gyvenvietės šilumos tinkluose apie 300 MWh.
 
Bendrovei investuojant į šilumos tinklus, planuojama, kad šilumos tinklų šilumos nuostoliai 2022 metais bus 7,4 proc. mažesni nei planuojami 2018 metais.
 
Įgyvendinus strateginiame plane numatytus uždavinius, tikėtina, kad mažės šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudos, o tai sudarys sąlygas išlaikyti galimai mažesnį šilumos tarifą vartotojams. Bus sudarytos techninės galimybės laikytis gamtosauginių reikalavimų, centralizuoto šilumos tiekimo sistema taps labiau konkurencinga ir patraukli vartotojams. Bus sudarytos sąlygos tolimesnei bendrovės veiklos plėtrai ir modernizavimui.


 

 



Atnaujinta 2019-03-06 11:34:03