2017 metų naujienų archyvas

Atvėsę orai paskubino šildymo sezono pradžią. Panevėžyje ji paskelbta nuo spalio 4 d., kitų rajonų savivaldybės taip pat jau nustatė šildymo sezono pradžią.

 

AB „Panevėžio energija“ naujam šildymo sezonui yra pasirengusi. Katilinių įranga paruošta šilumos gamybai, o šiais metais suremontuoti bei atnaujinti šilumos vamzdynai užtikrins šilumos tiekimą iki kiekvieno pastato įvado.

 

Už pačių pastatų šilumos įrenginių parengimą šildymo sezonui atsakingi pastatų savininkai, jų pasirinkti pastatų administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, kurie rūpinasi šilumos punktų ir  šilumos bei karšto vandens sistemų priežiūra, remontu pastatų viduje ir paruošimu šildymo sezonui.

Šildymo sezonas paskelbtas, tačiau pastate šildymą galima įjungti tuomet, kai vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais surašytas parengties šildymo sezonui aktas. Spalio 9 d. AB „Panevėžio energija“ duomenimis 82 proc. pastatų pasirašyti parengties aktai, kuriems šilumą tiekia AB „Panevėžio energija“. Galutinį pasiruošimo įteisinimą neretai trukdo atestuotų šilumos ūkį prižiūrinčių asmenų nebuvimas, jų neveiklumas ar kitokios organizacinės priemonės. Susirūpinimą kelia likę pastatai, kuriuose vis dar  neatlikti net pagrindiniai parengties žiemai darbai. Parengties šildymo sezonui aktą turi visi namai, kurių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo  AB „Panevėžio energija“.

 

Šildymo sezono metu šiluma turi būti tiekiama daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms šildyti.  Jei gyventojai pageidauja šildymą įjungti vėliau, tai turi būti nuspręsta namo bendraturčių (butų savininkų) susirinkime daugumos balsais. Pažymėtina, kad daugumos balsai negali nuspręsti pažeisti gyvenamoms patalpoms nustatytų higienos normų, reglamentuojančių, kad butuose negali būti mažiau nei 18 laipsnių šilumos, jei tam prieštarauja bent vienas pastato gyventojas.

        

Pavėluotas šildymo įjungimas paprastai netaupo šilumos, nes įšalusioms, sudrėkusioms namo sienoms vėliau įšildyti reikia sunaudoti dar daugiau šilumos. Įjungus šildymą daugiabučiuose namuose, kuriuose yra automatizuoti šilumos punktai, šilumą taupo šilumos punktuose įrengti elektroniniai reguliatoriai, kuriuos tinkamai suprogramavus, pakilus lauko oro temperatūrai šildymas yra išjungiamas, o nukritus temperatūrai - šiluma vėl tiekiama į butus.

 

Kompensacijos gyventojams už šildymą ir karštą vandenį pradedamos skaičiuoti savivaldybei paskelbus oficialią šildymo sezono pradžią, kuri skelbiama kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.

 

Centralizuotas šilumos tiekimas tampa vis patrauklesniu pastatų šildymo būdu, nes vartotojai  įvertina jo privalumus; nereikia rūpintis kuru ir kūrenti, prižiūrėti ir remontuoti įrenginių, užtikrinama priešgaisrinė sauga, sukuriama švaresnė aplinka bei garantuojamas patikimas šilumos pristatymas. Suskaičiavus šildymo išlaidas naudojantis įvairiais šildymo būdais, vis daugiau objektų jungiasi prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.

 

Pastaraisiais metais išaugo naujų AB „Panevėžio energija“ vartotojų skaičius ne tik Panevėžyje, bet ir kitų rajonų miestuose. 2017 metais prie AB „Panevėžio energija“ tinklų jungiasi keturi daugiabučiai bei virš dešimties gamybinių ir komercinių pastatų (gamybos įmonė UAB „Domimaks“ Kupiškyje, sporto kompleksas Rokiškyje, prekybos centras „Depo“, UAB „Autobusų parkas“, AB „Panevėžio stiklas“ Panevėžyje ir kt.) 2018 metais planuoja prisijungi dar 9 nauji vartotojai.

 

AB „Panevėžio energija“ kasmet atliekamos investicijos į šilumos tinklų atnaujinimą bei biokuro plėtrą šilumos gamybai suteikia vartotojams pasitikėjimą, kad šiluma jų pastatams bus tiekiama patikimai ir kuo mažesniais kaštais.

 

Tinkama šilumos gamybos ir perdavimo tinklo įrenginių priežiūra užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Investicijos į tinklų (vamzdynų) atnaujinimą mažina šilumos nuostolius, katilinių modernizavimas, statant naujus biokuro katilus sukuria  galimybę šilumos gamybai naudojant įvairias kuro rūšis efektyviau gaminti ir tiekti šilumą vartotojams bei išlaikyti stabilią ar net mažėjančią šilumos kainą. 

 

Kasmet pasibaigus šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ atlieka miesto šilumos tinklų hidraulinius bandymus ir šilumos magistralių profilaktinio remonto darbus, kurių metu stabdomas karšto vandens tiekimas vartotojams. Hidraulinio bandymo metu trasose nustatomos susidėvėjusios, korozijos pažeistos šilumos trasų vietos. Išbandyti ir suremontuoti vamzdynus nenutraukiant karšto vandens tiekimo neįmanoma, todėl darbai atliekami vasarą, gyventojams patiriant kuo  mažesnius  nepatogumus. Taip siekiama paruošti šilumos tinklus šildymo sezonui ir išvengti gedimų šildymo sezono metu, kada gedimus pašalinti yra sunkiau ir užtruktų ženkliai ilgiau.

 

 Šilumos trasos remontuojamos ir keičiamos ne tik trūkus jų vamzdžiams po hidraulinio bandymo, bet ir pagal iš anksto sudarytus planus. Šilumos trasos atnaujinamos ne tik dėl patiriamo šilumos nuostolio, bet ir dėl trasų fizinio nusidėvėjimo. Šią vasarą AB „Panevėžio energija“ pradėjo aštuonis investicinius Europos Sąjungos parama finansuojamus šilumos tinklų rekonstravimo projektus. Per dvejus metus Panevėžyje bus atnaujinta 11,5 km ilgio šilumos vamzdynų, kituose bendrovės eksploatuojamuose rajonuose dar apie 22 km. Šiais metais Panevėžyje bus rekonstruota 4,2 km įvairių skersmenų vamzdynų, kituose rajonuose taip pat bus baigta atnaujinti dalį vamzdynų, suplanuotų  pagal šilumos tinklų rekonstrukcijų projektus. Likę darbai nusikels į 2018 metus.

 

Miestų gyventojams šią vasarą teko patirti nepatogumų dėl karšto vandens sustabdymo, perkastų gatvių ar išardytų šaligatvių. Ir šiuo metu dar kai kur vyksta užbaigiamieji darbai. AB „Panevėžio energija“ atsiprašo gyventojų už patiriamus nepatogumus ir tikisi gyventojų palaikymo, supratimo, nes kitaip rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus nėra galimybių.

 

Panevėžio miesto gyventojai turėjo pastebėti ir į miesto katilinę, esančią Pušaloto gatvėje, vis dažniau užsukančias sunkiasvores mašinas, kuriose vežamas biokuras. Šiais metais  katilinėje šilumos gamybai jau naudojami trys biokuru kūrenami katilai, o vasarą sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti kondensacinis ekonomaizeris prisidės prie ekonomiškesnio biokuro panaudojimo. Rekonstravus Rokiškio, Zarasų, Panevėžio katilines, bendrovės naudojamo kuro struktūra pasikeitė – biokuro panaudojimas išaugo beveik 3 kartus. AB „Panevėžio energija“ sprendimai ir investicijos šilumos ūkyje leido sumažinti šilumos kainą vartotojams, 2012 m. siekusi 6,85 ct/kWh (be PVM), šilumos kaina 2017 m. spalį sumažėjo iki 5,14 ct/kWh (be PVM).

 

AB „Panevėžio energija“ vykdomos investicijos į šilumos tinklų atnaujinimą ir biokuro  plėtrą ne tik Panevėžyje, bet ir kituose bendrovės eksploatuojamuose šilumos ūkiuose sukuria galimybę mažinti šilumos kainą visiems vartotojams. ES paramos bendrovė siekia gauti ir kitiems naujiems projektams. Šiuo metu ruošiamos šešios paraiškos paramai investicijoms į šilumos tinklų rekonstravimą ir trijų naujų biokuro katilų statybą Panevėžio bei Pasvalio katilinėse