2017 metų naujienų archyvas

Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu – kas tai?

2017 11 21

Kristina Engelgardt-Tkačuk

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

NAUJA EILUTĖ SĄSKAITOSE UŽ ŠILDYMĄ – KADA IR KODĖL ATSIRADO?  
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisija) rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai, pagal kurių nuostatas skirstoma šiluma visuose centralizuotai šildomuose Lietuvos Respublikos daugiabu­čiuose. Šiuose metoduose yra daug varto­tojams aktualių naujovių, tačiau daugiausia visuomenės dėmesio sulaukė į sąskaitas už šildymą įtraukta nauja eilutė „su nepaskirs­tytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“.
 
Nepaskirstytas karštas vanduo virši­jantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugia­bučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis – pastato karšto vandens tiekimo sistemoje suvartotas, bet vartoto­jams pagal butuose įrengtus karšto vandens apskaitos prietaisus arba pagal karšto van­dens suvartojimo normatyvus nepriskirtas apmokėti šilumos kiekis.
Šis šilumos kiekis gali susidaryti dėl įvairių priežasčių:
     - avarijos karšto vandens tiekimo sistemoje ar nesandarių karšto vandens tiekimo vamzdžių;
    - gyventojams nedeklaruojant (ar neteisin­gai deklaruojant) suvartotą karšto van­dens kiekį arba tai darant skirtingu metu;
    - įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (gyventojai turi ap­mokėti už visą įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą vandens kiekį), ir vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo skirtingu laiku.
 
Pagal iki šių metų rugpjūčio 1 d. galioju­sius Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus visas pastate suvar­totas ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotas šilumos kiekis buvo skirstomas į keturias dalis: šilumos kiekį butams šildyti, šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti, šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti ir šilumos kiekį bendrosioms reikmėms. Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis nebuvo išskiria­mas į atskirą sąskaitos eilutę ir vartotojams šildymo sezono metu buvo priskiriamas apmokėti kartu su šilumos kiekiu šildymui, o ne šildymo sezono metu – kartu su šilumos kiekiu karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatukas“). Taigi vartotojai apmokėdavo šilumos nuostolius karšto vandens tiekimo sistemoje net nežinodami, dėl ko jie susidaro. Nauji Komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai, išskiriant su nepaskirs­tytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį,  tapo svariu pagrindu patiems gyventojams labiau kontroliuoti name suvartojamą šilumą.
 
KOKIA NAUDA VARTOTOJAMS?
Pirma, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis pateikiamas apmo­kėti tik karšto vandens vartotojams. Todėl var­totojai, kurių butai atjungti nuo karšto vandens tiekimo sistemos, tokio mokėjimo negaus.
 
Antra, šis kiekis apskaičiuojamas tiek šildymo, tiek ne šildymo sezonu, todėl, priešingai nei buvo anksčiau, jeigu karšto vandens tiekėjas nesutvarkė karšto vandens apskaitos pastate, šis kiekis vartotojams nebus pateikiamas apmokėti.
 
Trečia, tuo atveju, jei sąskaitose atsiranda eilutė mokėjimo už su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį, gyven­tojams reikėtų kreiptis į pastato valdytoją (administratorių arba bendriją), kuris turi teisę patikrinti visų daugiabučio namo butų apskaitos prietaisų rodmenis ir nustatyti de­klaruoto ir faktiškai pastate suvartoto karšto vandens kiekio nesutapimo priežastis. Jei to priežastis – kai kuriuose butuose nedekla­ruotas faktiškai suvartotas karšto vandens kiekis, šilumos tiekėjas (karšto vandens tiekėjas) perskaičiuos visiems namo gyven­tojams pateiktas sąskaitas, atitinkamai jas sumažindamas.
 
Gyventojams nesudarant sąlygų patikrinti apskaitos prietaisų šilumos tiekėjas (karšto vandens tiekėjas) gali pritaikyti karšto van­dens suvartojimo normatyvus.
 
Jeigu skirtumas tarp geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, ir butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodme­nų yra didesnis nei 15 proc., kontrolinius atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų rodmenis ne rečiau kaip kartą per pusę metų taip pat privalo tikrinti ir karšto vandens tiekėjas.
 
KODĖL SU NEPASKIRSTYTU KARŠTU VANDENIU SUVARTOTAS ŠILUMOS KIEKIS KARTAIS PATEIKIAMAS APMOKĖTI SU MINUSO ŽENKLU?
Nepaskirstytam karštam vandeniui pa­ruošti suvartotas šilumos kiekis sąskaitoje gali būti nurodomas tiek su „+“, tiek su „–“ ženklu. Jei tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis nei faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Jei nustatytas ar deklaruotas anksčiau nedeklaruotas karšto vandens kiekis viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis – tokiu atveju pagal naudinguosius plotus jis bus išdalijamas visiems karšto vandens varto­tojams grąžinant susidariusį skirtumą, t. y. mažinant mokėtiną sumą už paslaugas.


Atnaujinta 2017-11-24 12:03:13