2018 metų naujienų archyvas

 

Pagrindinis veiksnys, lėmęs mokestį už patalpų šildymą, – šilumos suvartojimas, kuriam poveikį darė mėnesio lauko oro temperatūra, šildymo dienų skaičius, butų savininkų noras gyventi šilčiau, kiekvieno namo šilumos ūkio priežiūra.

 

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 2018 m. spalio mėnesį visuose Panevėžio daugiabučiuose namuose buvo suvartota vidutiniškai 23 proc. mažiau šilumos patalpų šildymui nei praėjusių metų spalį, kai oficialus šildymo sezonas buvo paskelbtas spalio 4 d. Šių metų spalį vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra sudarė 8,5 laipsnio šilumos, o praėjusių metų spalį – 6,8 laipsnio šilumos. Nors šių metų spalio mėnesio šilumos kaina buvo 1,25 proc. didesnė nei praėjusių metų, tačiau mokėjimų pokyčiui ryškesnės įtakos neturėjo. Šilumos kaina visiems gyventojams buvo vienoda, todėl mokesčius už šildymą atskiruose pastatuose lėmė skirtingas šilumos suvartojimas juose.

 

Būsto vienam kv. metrui šildyti vidutiniškai suvartota 5,5 kWh šilumos ir mokestis už vieno kv. metro ploto patalpų šildymą šiemet spalį Panevėžyje sudaro 0,31 euro. Pernai spalį šis mokėjimas sudarė 0,39 euro. 50 kv. metrų buto šildymas šį spalį gyventojams vidutiniškai kainuos 16 eurų, praėjusių metų spalį mokėta apie 20 eurų.

 

Naujų ir renovuotų namų vidutiniai mokėjimai už 50 kv. metrų ploto buto šildymą sudaro 11 eurų. Vienam kv. metrui šildyti vidutiniškai suvartota 3,6 kWh šilumos ir mokestis renovuotuose namuose už šildymą vidutiniškai sudaro 0,21 euro už vieną kv. metrą. 

 

Daugumos namų, kuriuose yra įrengti automatizuoti šilumos punktai su galimybe automatiškai reguliuoti šildymo ir karšto vandens temperatūrą, gyventojams šildymas vidutiniškai kainuos 0,33 euro už kv. metrą. Tokių namų gyventojai už 50 kv. metrų buto šildymą vidutiniškai mokės 17 eurų.

 

Didesnių sąskaitų sulauks daugiabučių namų su nemodernizuotais šilumos punktais gyventojai. Neatnaujintų namų gyventojai už vieno kv. metro šildymui suvartotą šilumą vidutiniškai mokės apie 0,37 euro. Tokie daugiabučiai kv. metro ploto šildymui vidutiniškai bus suvartoję apie 6,5 kWh šilumos. Gyventojams 50 kv. metrų buto šildymas vidutiniškai kainuos 19 eurų.

 

Siekiant didžiausio energetinio efektyvumo gyvenamuosiuose namuose, supranta, kad tik kompleksinė renovacija gali duoti didžiausią naudą tiek energetiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Apšiltinus namo sienas, stogą, cokolį, pakeitus langus, duris, atlikus šilumos punkto modernizavimą ir atnaujinus šildymo ir karšto vandens sistemą, galima sutaupyti apie 40-50 proc. suvartojamos šilumos.

 

Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas neautomatizuoto šilumos punkto modernizacijai. Labai svarbu, kad pasenusi įranga būtų pakeista nauja. Šildymo sezono metu sugedus šilumokaičiui, jam pakeisti prireiktų kelių dienų, o tai sukeltų problemų dėl daugiabučių šildymo. Iškilusi šildymo sistemos užšalimo grėsmė galėtų pridaryti didelių problemų vamzdžiams bei radiatoriams, o kartu ir gyventojams.

 

Energijos efektyvumui siekti pirmiausia reikėtų automatizuoti šilumos punktą, nes jo įrenginiai patys reguliuoja į patalpas tiekiamos šilumos kiekį, priklausomai nuo nustatytos temperatūros ir lauke esamos oro temperatūros. Gyvenamojo namo šilumos punkto modernizavimo nauda ypač jaučiama šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Automatizuotame šilumos punkte įrengtas elektroninis šildymo reguliatorius, turi galimybę išjungti ar įjungti šildymą, priklausomai nuo lauko oro temperatūros automatiškai reguliuoti šildymo sistemos darbą.

 

Tačiau modernizuotas šilumos punktas veiks efektyviausiai tik esant tvarkingai šilumos tiekimo sistemai namo viduje. Tam būtina tinkamai subalansuoti sistemą, kad šiluma į butus būtų tiekiama tolygiai. Ant stovų įrengus balansinius ventilius, sukuriama prielaida kiekviename bute užtikrinti vienodą temperatūrą. Tie butai, kurie būdavo toliausiai nutolę nuo šilumos punkto, būdavo vėsiausi, o subalansavus šildymo sistemą, ši problema būtų išsprendžiama. Bendrą namo šildymo sistemą gali išbalansuoti užakę vamzdynai stovuose, seni radiatoriai butuose ar gyventojų savavališkai susimontuoti per didelio ar mažo galingumo šildymo prietaisai-radiatoriai, papildomai įsirengtas šildymas vonios patalpose. Rekonstruojant namo šildymo sistemą reikėtų pakeisti ne tik visus vamzdynus, bet ir senus radiatorius, kurie paprastai būna nekeisti nuo daugiabučio statybos pradžios. Radiatorius būtų tikslinga pakeisti į daug lengvesnius, mažesnio vandens tūrio – tokie radiatoriai greičiau užkaista, atitinkamai greičiau ir atvėsta. Toks šildymo reguliavimas bus efektyvesnis ir ekonomiškesnis.

 

Vien modernių sistemų įrengimas neužtikrins šilumos sutaupymų, jei bus netinkamai prižiūrima įranga. Reikia stebėti, kaip sistema veikia, ar automatinės pavaros reguliuoja šilumą, ar temperatūriniai davikliai teisingai fiksuoja temperatūras. Energijos sutaupymai gaunami, kai davikliai sureaguoja į oro atšilimą, o tuomet patalpos šildomos mažiau.

 

 Centralizuotas šildymas gali būti reguliuojamas ir individualiai.

Ten, kur yra galimybė patiems valdyti namų/būsto/patalpų šildymą, geriausia išeitis – prie šildymo prietaisų įrengti termostatų valdomus vožtuvus. Termostatai ne tik padės sumažinti išlaidas šildymui, bet ir leis lengvai pasirinkti komfortišką oro temperatūrą.

Renkantis termostatinius vožtuvus svarbu atkreipti dėmesį į šildymo sistemos schemą (vienvamzdė ar dvivamzdė), taip pat apibendrinti konkretaus pastato vartotojų poreikius ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Neprogramuojami termostatai tiesiog nuolatos palaiko norimą patalpos temperatūrą. Programuojami termostatai gali palaikyti skirtingą nustatytą temperatūrą tam tikru paros/savaitės laiku. Atsirandant naujoms technologijoms, dar viena iš jau prieinamų galimybių yra renovuojamame name, pertvarkant šildymo sistemą, įsirengti ne tik individualų reguliavimą, bet ir individualią apskaitą bute arba šilumos daliklius-registratorius, įrengiamus prie kiekvieno šildymo prietaiso, arba mažos galios šilumos modulius su individualiais šilumos skaitikliais. Šiluma į individualius modulius tiekiama iš centralizuoto šilumos punkto, tačiau jos suvartojimą gali reguliuoti pats vartotojas. Šiuos modulius galima naudoti kaip ekonomiškai pagrįstą alternatyvą autonominiam šildymui dujomis.