2019 metų naujienų archyvas

 

Kovo mėnesio sąskaitos už Panevėžio daugiabučiuose namuose suvartotą šilumą patalpų šildymui, tiekiamą centralizuotai, vidutiniškai 23 proc. mažesnės nei prieš metus.

 

AB „Panevėžio energija“ duomenimis 50 kv. metrų ploto butų šildymui  visuose daugiabučiuose, šį kovo mėnesį vidutiniškai suvartota apie 580 kWh (11,6 kWh/vienam kv. m). Prieš metus šis rodiklis sudarė apie 805 kWh (16,1 kWh/vienam kv. m). Už 50 kv. metrų ploto butą daugiabutyje gyventojai vidutiniškai mokės apie 36 eurus, prieš metus už to paties ploto šildymą mokėjo 46 eurus.

 

Šį kovą daugiabučiuose buvo suvartota mažiau šilumos nei praėjusių metų kovą dėl daugiau nei 5 laipsniais aukštesnės vidutinės lauko oro temperatūros. 2018 metų kovo mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra buvo 1,9 laipsniai šalčio.

 

Šių metų kovą mažiausiai šilumos vartojo naujos statybos ir renovuoti namai. Renovuotuose namuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 406 kWh (8,12 kWh/vienam kv. m) šilumos. Sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 25 eurus. Vieno kv. metro šildymo mokestis tokiuose namuose vidutiniškai sudarė 0,50 euro. 2018 metų kovą už 50 kv. metrų šildymą gyventojai vidutiniškai mokėjo 32 eurus.

 

Siekiant efektyviau vartoti šilumą, kompleksinis namo atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas. Kadangi per eilę metų daugiabutis namas nusidėvi, todėl norint pratęsti jo tarnavimo laiką ir efektyviai naudoti energiją, jį būtina atnaujinti. Apšiltinus namą sutaupoma šiluma, kuri tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus, o atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja iki 40 proc.

 

Didesnių sąskaitų sulauks senų, prastos būklės daugiabučių namų su nemodernizuotais šilumos punktais gyventojai. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota 660 kWh (13,2 kWh/vienam kv. m) šilumos. Tokiuose namuose vieno kv. metro ploto šildymas vidutiniškai kainuoja 0,81 euro. Už 50 kv. metrų buto šildymą gyventojai vidutiniškai mokės 41 eurą.  Praėjusių metų kovą už to paties ploto šildymą gyventojai  vidutiniškai mokėjo 52 eurus.

 

Nors šilumos kaina visiems gyventojams taikoma vienoda, tačiau mokesčiai renovuotuose ir nerenovuotuose namuose akivaizdžiai skiriasi. Kiek mokame už šilumą, priklauso nuo name suvartoto šilumos kiekio.Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu, todėl pavasario ar rudens laikotarpiu, kada dažnai keičiasi lauko oro temperatūra, namo šilumos ūkio prižiūrėtojas neturi galimybės kelis kartus per dieną užsukti į šilumos punktą, todėl patalpos šildomos netolygiai, šiluma naudojama neefektyviai. Šiluma prarandama ir dėl susidėvėjusių namo sienų, neapšiltintų pamatų, stogo, langų ar durų.

 

Šilumą taupyti gyventojai pirmiausia turėtų pradėti nuo namo vidaus inžinierinių sistemų sutvarkymo. Ant šildymo sistemos stovų įrengus balansinius ventilius ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, šilumos suvartojimas sumažės ir pagerės šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.

 

Automatizavus šilumos punktą, veikianti sistema, patalpose palaikydama vartotojo pasirinktą temperatūrą, reaguoja į lauko oro pokyčius ir į radiatorius tiekia arba žemesnės, arba aukštesnės temperatūros karštą vandenį. Daugiabučio namo šilumos punkto modernizavimo nauda ypač jaučiama šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, nes automatizuotame šilumos punkte įrengtas elektroninis šildymo reguliatorius turi galimybę automatiškai išjungti ar įjungti šildymą. Automatizavus šilumos punktą bei atnaujinus šilumos ir karšto vandens sistemą, šiluma bus naudojama iki 15 proc.  efektyviau.

 

 Šį kovo mėnesį daugiabučiai namai, kuriuose yra įrengti automatizuoti šilumos punktai su galimybe automatiškai reguliuoti šildymo ir karšto vandens temperatūrą, 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo 615 kWh (12,3 kWh/vienam kv. m) šilumos  ir mokestis gyventojams vidutiniškai sudaro 38 eurus. Vieno kv. metro šildymas gyventojams vidutiniškai kainuoja 0,75 euro.  Praėjusių metų kovą gyventojai už to paties  ploto šildymą mokėjo 49 eurus.

 

Pasibaigus šildymo sezonui, daugelis užmiršta problemas, susijusias su daugiabučio namo šilumos ūkiu, tačiau artėjant vasarai verta pagalvoti, kokios priemonės leistų sumažinti šilumos vartojimą, o tuo pačiu - ir išlaidas šildymui.

 

Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje  www.pe.lt, skyriuje „Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose“/ „Namo informacija“.

AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje www.pe.lt, gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.

 

AB „Panevėžio energija“ informuoja apie 2019 m. kovo 14 d. LR Seimo priimtą nutarimą dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr.I-2455 3 straipsnio pakeitimo. Šis įstatymo pakeitimas numato iki 30 procentų valstybės paramą daugiabučiame name  modernizuojant esamą neautomatizuotą šilumos punktą, įrengiant balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkant ar keičiant šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Siūlome apsvarstyti galimybę pasinaudoti šioje paramoje numatytu finansavimu.