2019 metų naujienų archyvas

Siekti efektyvesnio šilumos vartojimo, energijos taupymo, o kartu ir mažesnių išlaidų energijai galime visi - tiek gaminant ir tiekiant, tiek ją vartojant būsto šildymui. 

 

AB „Panevėžio energija“ mažina šilumos gamybos sąnaudas ir užtikrina patikimą tiekimą rekonstruodama  šilumos tiekimo tinklus Rokiškyje. Šiuo metu mieste vykdomi trys projektai. Daugiau nei 2,9 mln. eurų bus investuota į šilumos vamzdynų atnaujinimą bei į naujų tinklų statybą.  Iki 50 proc. projektų vertės skirta Europos Sąjungos parama.

 

Vienas iš AB „Panevėžio energija“ vykdomų projektų –  šilumos tinklų statyba Rokiškio mieste. 365 metrų ilgio šilumos tiekimo nauji vamzdynai jau nutiesti Taikos gatvės zonoje ir prijungti prie  miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Nauja šilumos trasa skirta "sužiedinti" esamus šilumos tiekimo tinklus - sujungti tinklus į žiedą ir taip užtikrinti šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą. Nauja šilumos trasa pasitarnaus ir naujų vartotojų prijungimui prie miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

 

Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendino projektą „Rokiškio m. šilumos tinklų rekonstravimas“. 3,3 km ilgio įvairių diametrų šilumos tiekimo vamzdynai Vytauto, Juodupės, Algirdo, Kauno, J. Gruodžio, J. Basanavičiaus, Pramonės, Respublikos, Laisvės, Taikos, Jūžintų gatvių atkarpose jau pakeisti naujais, iš anksto pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais.

 

Įgyvendinus 2018-2020 metais vykdomą projektą, bus atnaujinti šilumos tinklų vamzdynai Laukupio, Respublikos, Tyzenhauzų, Laisvės, Gedimino, Alyvų, P. Širvio, Aukštaičių, Statybos, Perkūno, Aušros gatvių zonose. Rekonstruotų šilumos tinklų ilgis padidės dar beveik 4 kilometrais.

 

Atnaujinti šilumos tinklai sumažins šilumos nuostolius, didins šilumos perdavimo efektyvumą, kartu bus taupomi gamtiniai ištekliai, mažės aplinkos tarša.

 

Šilumos suvartojimą daugiabučiuose lemia du faktoriai: pastato būklė, jo šilumos sistemų konstrukcija ir šilumos vartotojų poreikiai bei įgūdžiai. 

 

Pastato konstrukcijos ar šilumos naudojimo sistemų pilnas atnaujinimas efektyviausiai įtakoja šilumos sąnaudų sumažėjimą, tačiau šios priemonės yra brangios, sudėtingai ir ilgai įgyvendinamos, be to, ilgiau atsiperkančios. Tuo tarpu paprastas veiksmas – šilumos punkto modernizavimas (net ir tuo atveju, kai punktas jau buvo atnaujintas prieš daugiau kaip 10 metų) tinkamai jį sureguliavus, gali leisti taupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos. Moderniausių šilumos punktų reguliatoriai ir elektroniniai siurbliai taupo ir šilumos, ir elektros energiją, nes leidžia labai tiksliai ir per trumpą laikotarpį prisitaikyti prie pastato ir jo gyventojų poreikių šilumai bei karštam vandeniui; antilegioneliozės funkcija eliminuoja tikimybę, jog dėl tam tikrais paroms laikotarpiais taupymo tikslais pažeminamos vandens temperatūros sistemoje gali atsirasti ligos sukėlėjų.

 

Šilumos taupymu turėtų būti suinteresuoti galutiniai naudotojai – pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys valdytojai, todėl pastarieji turi nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

 

Gyventojų nusiteikimas ir mokėjimas taupyti leidžia nemažinant juntamo komforto mažinti naudojamos šilumos kiekį. Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, tai net ir nesant prie radiatorių įrengtų daliklių (netiesioginių šilumos skaitiklių), jų pagalba žeminant (ne daugiau, kaip dviem - trimis laipsniais) nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ženklesnis patalpos oro temperatūros žeminimas ilgesniam laikui gali ir neduoti laukiamo rezultato – tai gali neproporcingai padidinti šalia esančių iki normalios oro temperatūros šildomų patalpų šilumos sąnaudas, ar padidinti energijos sąnaudas, atstatant jų temperatūrą.

 

Kol dar neprasidėjo šildymo sezonas, aktualūs ir šie patarimai:

Jei daugiabutyje pastebimas netolygus patalpų ar vonios šildytuvų (gyvatukų) šilimas, dar yra laiko problemą išspręsti iš esmės – pasikonsultavus su specialistais, netolygiai veikiančioje sistemoje įrengti balansavimo vožtuvus. Mat tokią netolygiai pasiskirstančio šilumnešio sukeltą problemą išsprendžiant jo temperatūros paaukštinimu, peršildomos kitos patalpos ar vonios šildytuvai, o šiluma naudojama neracionaliai.

 

Ne šildymo sezono metu remontuojant butus, atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais šildymo prietaisais ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai "tekėti" į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas bus dar didesnis. Keičiant šildymo prietaisus, reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta jų galia ir temperatūromis, o keičiant jų išmatavimus, reikėtų vadovautis taisykle, jog geriausia, kai tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios yra 5-10 cm tarpas – tokiu atveju šiluma butui bus tiekiama efektyviausiai. Beje, ekraną tarp sienos ir radiatoriaus įmanoma įrengti ir šildymo sezono metu, nenuimant radiatoriaus.

 

Daugiau patarimų, kaip butuose paprastomis priemonėmis galima taupyti šilumą, AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje https://www.pe.lt/kaip-taupyti-siluma.

 

Faktinis kiekvieno konkretaus buto šilumos suvartojimas dėl namo būklės, renovacijos kokybės ar norimo komforto lygio yra skirtingas, todėl ir faktiniai sąskaitų dydžiai skiriasi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje https://www.pe.lt/namo-informacija.