2021 metų naujienų archyvas

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, gyventojai už būsto šildymą kovo mėnesį mokės panašiai kaip ir prieš metus - už 50 kv. metrų ploto buto šildymą gyventojai vidutiniškai išleis 31,50 euro, prieš metus buvo mokėta apie 30 eurų.

 

Nors „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos kaina per metus sumažėjo 10,9 proc., tačiau  mokėjimo už šildymą dydį lėmė padidėjęs šilumos suvartojimas. Vėsesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui: daugiabučiuose buvo suvartota apie 16,8 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje buvo 1,6 laipsnio žemesnė, lyginant su 2020 metų kovo mėnesiu.

Nors centralizuotai tiekiamos šilumos kaina visiems gyventojams vienoda ir ta pati, išlaidos vieno kvadratinio metro šildymui atskiruose daugiabučiuose yra skirtingos. Mokėjimų už šildymą dydį lemia name suvartotos šilumos kiekis, kuris priklausonuo namo tipo ir būklės, patalpose palaikomos temperatūros, namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacijos bei pastangų.

Šį kovą mažiausiai šilumos buvo suvartota naujuose ar po 1993 m. pastatytuose, ir renovuotuose daugiabučiuose namuose.50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 490 kWh šilumos (9,8 kWh/vienam kv. m). Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 23 eurus (46 ct/vienam kv. m). Šių pastatų grupėje išsiskiria daugiabučiai, kurių gyventojai turi galimybę individualiai reguliuoti šildymo kokybę, nes, be termostatų prie šildymo prietaisų, jų butuose įrengti šildymo dalikliai ar šilumos skaitikliai. Šios grupės šilumos sunaudojimo vidurkis – 8,8 kWh/vienam kv. m. Tokių butų gyventojai už vieno kv. metro ploto šildymą vidutiniškai mokėjo 42 centus .

 

Daugiabučiuose namuose, kurie Panevėžyje buvo pastatyti iki 1993 m. ir dar nėra renovuoti, šilumos punktai yra senos konstrukcijos su elevatoriniais mazgais, nėra įrengtų automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 760 kWh (15,2 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 36 eurus (72 ct/vienam kv. m). Vien įrengus automatizuotą šilumos punktą tokiuose daugiabučiuose, šilumos buvo vidutiniškai suvartota 6,6 proc. mažiau ir vieno kv. metro ploto šildymas kainavo 67 centus.

 

Pagrindinis būdas, leidžiantis išsiaiškinti energijos suvartojimo rodiklius ir pastato energetinį efektyvumą - energijos vartojimo auditas. Norint atlikti tokį auditą, reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atlieka kompleksinę analizę ir įvertina realią padėtį pastatuose. Tai leidžia pritaikyti efektyviausias priemones, mažinančias energijos vartojimą.

 

Didžiausią energijos taupymo naudą atneša kompleksinė senų pastatų renovacija. Jos metu apšiltinus pastatų išorę ir modernizavus šilumos punktą bei šildymo ir karšto vandens sistemas, galima reikšmingai sumažinti šilumos praradimus. Atlikus kompleksinę renovaciją, pastatai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 40–60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

 

Tačiau, siekiant sumažinti energijos suvartojimą pastate, o kartu ir mokestį už šilumą, galima imtis priemonių, kurios yra pigesnės ir greičiau atsiperka. Skaičiuojama, kad automatizavus šilumos punktus ir subalansavus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus individualią šildymo apskaitą ir reguliavimą, galima sutaupyti iki 25 proc. šilumos.

 

Modernizuoti šilumos punktai automatiškai, pagal lauko oro temperatūrą, reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius ir reguliuoja šilumos tiekimą į pastato šilumos sistemą. Pavyzdžiui, pavasarį ir rudenį, sušilus orui lauke, šildymas išsijungia, o atvėsus – vėl įsijungia. Automatizuoto šilumos punkto reguliatorius leidžia nustatyti šildymo ir karšto vandens temperatūrą atskiromis paros valandomis.

 

Seni elevatoriniai šilumos punktai yra reguliuojami rankiniu būdu, o tai sukelia problemų – dažnai, automatiškai nepalaikant šilumos galingumo arba karšto vandens temperatūros, šilumos paskirstymas išsibalansuoja. Pakeitus susidėvėjusią punkto įrangą nauja, atsiranda galimybė palaikyti komfortinę patalpų temperatūrą ir taupyti šilumą.

 

Efektyvus energijos vartojimas priklauso ne tik nuo  pastatų šildymo sistemų būklės, bet ir nuo

tinkamos jų priežiūros. Tinkamai izoliuoti šilumos punktų, rūsių, techninių kanalų vamzdynai, sklendės, ventiliai ir kita armatūra mažina šilumos vartojimą pastatuose. Rekomenduotina senus namo karšto vandens ir šildymo vamzdynus, nelaukiant kol įvyks trūkimas, pakeisti naujais, užsandarinti rūsio langelius, per kuriuos prarandama nemaža dalis šilumos  šaltuoju metu.

 

Kai skundžiamasi, jog pernelyg karšta ir reikia atidaryti langus arba kad butuose pernelyg vėsu, tai reiškia išbalansuotą namo šildymo sistemą. Netolygus šildymas butuose atsiranda ne tik dėl netinkamos šildymo sistemų eksploatacijos, bet ir dėl balansavimo armatūros nebuvimo arba dėl savavališko ar netinkamai atlikto šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo.

Sprendžiant netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp patalpų problemą, pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad kiekviename namo bute šildymo prietaisų dydis (galingumas) toks, koks numatytas namo sistemos projekte. Balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimas leidžia šilumai pasiskirstyti tolygiai visame name.

 

Prie šilumos sutaupymo labai prisideda individualaus reguliavimas. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai – prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą, ir ant kiekvieno radiatoriaus įrengti šilumos dalikliai, skirti patalpose sunaudotam šilumos kiekiui įvertinti, leidžia šilumą naudoti racionaliau bei už sunaudotą šilumą mokėti mažiau. Dar efektyviau šilumą galima naudoti, jei patalpos turi savo individualų šilumos papunktį karšto vandens ruošimui ir šildymo reguliavimui, bei individualų šilumos skaitiklį, tačiau tokios sistemos dažniausiai įrengiamos naujai statomuose pastatuose.