2021 metų naujienų archyvas

Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo tą mėnesį nustatytos šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir būsto šildymui sunaudoto šilumos kiekio. Mokestis už šildymą apskaičiuojamas šilumos kainą padauginus iš būste sunaudoto šilumos kiekio.

 

Kad šiluma būtų pigesnė, AB „Panevėžio energija“ mažina šilumos gamybos sąnaudas rekonstruodama katilines, plečiant biokuro panaudojimą, vykdant šilumos tinklų rekonstrukcijas, diegiant naujas technologijas. AB „Panevėžio energija“ 68 proc. šilumos pagamina savuose šilumos gamybos šaltiniuose , 32 proc. perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).

 

Kylant kuro kainoms, bendrovė negali daryti reikšmingos įtakos galutinei šilumos kainai, nors Panevėžio energijos katilinėse deginamas biokuras sudaro 90 proc. Likęs naudojamas kuras - gamtinės dujos sudaro 8 proc., kitos rūšys – 2 proc. Įvertinus didėjančias kuro kainas ir aukcione perkamos (NŠG) šilumos kainą, kurią taip pat veikė biokuro kainų išaugimas, spalio mėnesį šilumos kaina, palyginus su 2021 m. rugsėju, didėjo 5,9 proc. Palyginus su praėjusių metų spaliu, šilumos kaina didėjo 14 proc. ir gyventojams kilovatvalandė kainavo 5,12 ct (su 9 proc. PVM), kai pernai ji kainavo 4,49 ct (su 9 proc. PVM).

 

AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina kiekvieną mėnesį perskaičiuojama atsižvelgiant tik į kuro ir perkamos šilumos iš NŠG kainas. Visiems bendrovės regiono vartotojams nustatoma vienoda šilumos kaina.

Vartotojų mokėjimams už šilumą didelę įtaką turi šilumos suvartojimas pastate. Jei šilumos kaina ir nesikeičia, tačiau šaltuoju metų laiku už šildymą tenka mokėti daugiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos kiekio suvartojimą. Taigi, sumažinus šilumos suvartojimą pastatuose, mažėtų ir mokėjimai už ją.

 

Per maža sienų šiluminė varža, nesandarūs langai, blogas stogų apšiltinimas, nekokybiškos inžinerinės sistemos bei jų valdymas ir reguliavimas ir kt. – visa tai didina gyventojų išlaidas šilumai. Kokybiškai sutvarkius ar atnaujinus gyvenamąjį namą galima iki 50 proc. sumažinti šilumos suvartojimą, o, tuo pačiu, ir išlaidas šildymui.

 

Šių metų spalio mėnesį Panevėžio gyvenamuosiuose namuose, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, 50 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota 380 kWh (7,6 kWh/vienam kv. m). Prieš metus, paskelbus šildymo sezoną nuo spalio 14 d., šis rodiklis sudarė apie 210 kWh (4,2 kWh/vienam kv. m) ir gyventojai už 50 kv. metrų buto šildymą vidutiniškai mokėjo apie 9,50 euro. Įvertinus šilumos kainos padidėjimą ir šilumos suvartojimą, šių metų spalį 50 kv. metrų buto gyventojai šildymui vidutiniškai išleis 19,50 euro (39 ct/vienam kv. m).

 

Mažiausiai už šildymą mokės renovuotų  ar naujų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, kuriems vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainuoja 29 ct. Šį spalį  tokiuose namuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota 290 kWh (5,8 kWh/vienam kv. m). Sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 14,50 euro. 

 

Daugiabučiuose namuose, kurie Panevėžyje buvo pastatyti iki 1993 m. ir dar nėra renovuoti, šilumos punktai yra senos konstrukcijos su elevatoriniais mazgais, nėra įrengtų automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 460 kWh (9,2 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 23,50 euro (47 ct/vienam kv. m). Vien įrengus automatizuotą šilumos punktą tokiuose daugiabučiuose, šilumos vidutiniškai buvo suvartota  apie 12 proc. mažiau ir vieno kv. metro ploto šildymas kainavo 41 ct.  50 kv. m ploto buto šildymas gyventojams kainavo 20,50 euro.

Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje www.pe.lt, skyrelyje „Namo informacija“.