Naujienos

Norint taupyti šilumą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo mažosios daugiabučių renovacijos – vidaus inžinierinių sistemų sutvarkymo, o tam tinkamiausias metas – artėjanti vasara.

Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Dėl savavališkai daugiabutyje atlikto šildymo ar karšto vandens sistemos pertvarkymo, kai bute sumontuojami neatitinkantys projekto ir per didelės šilumos galios radiatoriai ar voniose įrengiamas grindinis šildymas arba žymiai didesnis vonios šildytuvas (gyvatukas), išderinama namo sistema, o šiluma pasiskirsto netolygiai. Tai – daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis – seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

 

Ant šildymo sistemos stovų įrengus balansinius ventilius ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, šilumos suvartojimas sumažės ir pagerės šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.

 

Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas neautomatizuoto šilumos punkto modernizacijai ar jau modernizuoto šilumos punkto remontui. Pasibaigus šildymo sezonui vertėtų pasirūpinti, kad pasenusi arba sugedusi įranga būtų pakeista nauja. 

 

   

 

Automatizavus šilumos punktą, veikianti sistema, patalpose palaikydama vartotojo pasirinktą temperatūrą, reaguoja į lauko oro pokyčius ir į radiatorius tiekia arba žemesnės, arba aukštesnės temperatūros šilumnešį (iš miesto katilinės tinklais tiekiamą tam tikrų parametrų vandenį). Daugiabučio namo šilumos punkto modernizavimo nauda ypač jaučiama šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, nes automatizuotame šilumos punkte įrengtas elektroninis šildymo reguliatorius turi galimybę automatiškai išjungti ar įjungti, padidinti ar sumažinti šildymą.

Kokius radiatorius pasirinkti?
Pasibaigus šildymo sezonui, atsiranda galimybė butuose pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais šildymo prietaisais ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai "tekėti" į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas dar didesnis. Keičiant šildymo prietaisus, reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta jų galia ir temperatūromis, o keičiant jų išmatavimus, reikėtų vadovautis taisykle, jog geriausia, kai tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios yra 5-10 cm tarpas – tokiu atveju šiluma butui bus tiekiama efektyviausiai.

 

  

Laiptinių šildymas
Kai kurių daugiabučių gyventojai linkę atsisakyti šildymo laiptinėse - naikinti bendrųjų patalpų radiatorius ar mažinti jų skaičių.  Specialistai pataria to nedaryti, nes panaikinus šildymo prietaisus laiptinėje, juos turės kompensuoti šildymo prietaisai butuose. Paprastai sakant, šiluma iš buto per sienas  ar atidarius butų duris keliaus į šaltą laiptinę. Toks šilumos taupymas tikrai nesumažins bendrų energijos sąnaudų – šiluma tiesiog pasiskirstys, sumažės šiluma bute.

Termostatų ir šilumos daliklių sumontavimas
Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai savarankiškai reguliuoti šilumos naudojimą. Ant radiatorių sumontuoti termostatai leis reguliuoti į radiatorius patenkančios šilumos kiekį, o visiškai renovuotame name, pertvarkius pastato šildymo sistemą ir butuose įrengus šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklius, ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, bet ir mokėti mokesčius pagal faktinį sunaudojimą.