2022 metų naujienų archyvas

Tęsiantis karo veiksmams Ukrainoje, susiklosčius komplikuotai situacijai energetikos sektoriuje dėl istoriškai aukščiausių energijos kainų, išlaidos didėja energijos vartotojams.  Ši problema yra sudėtinė ir nulemta ne vien geopolitinių veiksnių. Esminiai poveikiai: poreikis energetinėms paslaugoms, energijos vartojimo efektyvumas ir energijos vieneto kaina lemia išlaidas energetinėms paslaugoms.

 

Energijos poreikiai yra nulemti vartotojų norų ir galimybių. Energijos vartojimo efektyvumas yra tuo didesnis, kuo mažiau energijos suvartojama tai pačiai funkcijai atlikti (patalpų šildymui iki nustatytos temperatūros, nukeliauti konkretų atstumą, apšviesti patalpą iki reikiamo lygio ir t. t.). Susiformavusios geopolitinės situacijos riboja galimybes daryti poveikį energijos kainoms trumpuoju laikotarpiu, todėl siekiant sumažinti išlaidas energijai, tikslinga peržiūrėti ir koreguoti savo poreikius, diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir keisti žmonių elgseną.

 

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristatė Energijos taupymo gaires, kuriose suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas (rasite čia: Energijos taupymo gairės). Galimybę sutaupyti pasiekti padės gairėse pasiūlyta 5 pirštų taisyklė: apsižvalgyk, įsigilink, nešvaistyk, pasiryžk, investuok.

Energijos taupymo galimybės priklauso nuo veiklos pobūdžio, finansinės situacijos, taip pat lankstumo pakeisti esamus vartojimo įpročius. Kadangi mokesčiai už patalpų šildymą sudaro didžiąją išlaidų dalį gyventojams, todėl atkreipiame dėmesį į energijos taupymo veiksmus pagal investicijų ir pastangų reikalavimus bei pagal patarimų taupymo potencialą – nuo mažo iki didelio energijos taupymo  procento.

 

• Temperatūros patalpose sumažinimas:
  – sumažinti temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet išlaikant higienines sąlygas);
  – nebūnant namuose, taip pat naktį sumažinti temperatūrą iki 17–18 laipsnių.
• Tinkamai vėdinti namus:
  – vėdinti pagal poreikį;
  – šaltuoju metų laiku nepalikti ilgai atidarytų langų ir durų;
  – viryklės gartraukį naudoti tik valgio gaminimo metu.
  Investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis(5–15 %).

II žingsnis: peržiūrėti energijos vartojimą:

• Įvertinti energijos suvartojimą namų ūkyje:
  – įvertinti energijos sąnaudas;
  – nustatyti, kurie prietaisai namuose suvartoja daugiausiai energijos ir įvertinti galimybes sumažinti sąnaudas;
  – pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema.
• Nustatyti sritis, kuriose namų energetinės ar inžinerinės sistemos naudoja daugiausiai energijos.
  
• Energijos suvartojimui namų ūkyje stebėti pasitelkti mobiliąją programėlę(-es).
• Turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.
  Galima valstybės kompensacija.
  Investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas  mažas (1–5 %).

III žingsnis: sumažinti vartojimą (sutvarkyti kas netvarkinga ar nusidėvėję):

• Šilumos nuostolių mažinimas:
  – pašalinti nesandarumus (languose, palangėse, duryse);
  – sureguliuoti langų varstymo mechanizmus;
  – panaudoti sandarinimo juostas (languose, duryse).
  Mažų investicijų reikalaujantys ir vidutinių pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).

• Šildymo prietaisų kuo efektyvesnio veikimo užtikrinimas:
  – šildymo prietaisų (radiatorių) neužstatyti baldais ar kitais daiktais;
  – nuvalyti nuo šildančių paviršių dulkes;
  – parinkti tinkamą langų užuolaidų ilgį.
  Investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).

• Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra:
  – reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų;
  – laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų;
  – laiku išleisti orą iš radiatorių.
  Mažų investicijų ir pastangų reikalaujantys veiksmai, kai energijos taupymo potencialas  vidutinis (5–15 %).

• Kreiptis konsultacijos į energijos tiekėją kaip sumažinti energijos sąnaudas.
  Investicijų nereikalaujantis,  mažų pastangų veiksmas, kai energijos taupymo potencialas  vidutinis (5–15 %).

IV žingsnis: įdiegti mažus ir vidutinius pagerinimus:

• Šilumos punktų modernizavimas.
  Didelių investicijų (namų ūkiams – 26 tūkst. Eur), vidutinės trukmės (3–6 mėnesiai), vidutinių pastangų reikalaujantis  veiksmas, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %);

• Saulės šilumos kolektorių įsirengimas.
  Galima valstybės parama finansavimui (nepasiturintiems gyventojams).
  Vidutinių investicijų (namų ūkiams – nuo 1 iki 26 tūkst. Eur), vidutinės trukmės (3-6 mėnesiai), daug pastangų reikalaujantis  veiksmas, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %).

• Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pagerinimas:
  – šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacijos atnaujinimas arba papildomas izoliavimas;
  – termostatų įrengimas ir jų sureguliavimas;
  – izoliacinės dangos (reflektoriaus) įrengimas už šildymo prietaiso.
  Mažų investicijų, greitas (iki 3 mėnesių), mažų pastangų reikalaujantys veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).

• Mažesnio pralaidumo karšto vandens prietaisų naudojimas.
  Mažų investicijų, greitas (iki 3 mėnesių), mažų pastangų reikalaujanti veiksmas, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).

• Paprastų ar apšiltintų žaliuzių įrengimas.
  Mažų investicijų (namų ūkiams – 1–2 tūkst. Eur), greitas (iki 3 mėnesių), vidutinių pastangų reikalaujantis veiksmas, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).

• Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas):
  – pastato apšiltinimas;
  – sandarumo užtikrinimas;
  – vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas;
  – neefektyvių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizavimas;
  – balkonų ir lodžijų įstiklinimas.
  Galima valstybės parama darbų finansavimui.
  Didelių investicijų (namų ūkiams – 26 tūkst. Eur), ilgas (6–12 mėnesių), daug pastangų reikalaujantys veiksmai, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %).

• Individualių gyvenamųjų namų modernizavimas:
  – sandarumo užtikrinimas;
  – pastato išorės apšiltinimas;
  – sienų apšiltinimas iš vidaus;
  Didelių investicijų (namų ūkiams – 26 tūkst. Eur), ilgas (6–12 mėnesių), daug pastangų reikalaujantys veiksmai, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %).

 

 

Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra