2022 metų naujienų archyvas

 

Centralizuotai šiluma aprūpinamiems pastatams, o tokių daugiabučių Lietuvoje absoliuti dauguma, sąskaita už šildymą parengiama pasibaigus mėnesiui ir atsiunčiama kiekvienam vartotojui. Pažymėtina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, jau nuo 1997 metų kiekviename pastate įrengtas metrologiškai tikslus prietaisas - skaitiklis, kuris išmatuoja į pastatą patiektos ir suvartotos šiluminės energijos kiekį. Kadangi pastatai labai skirtingi savo dydžiu, plotu, pastatyti iš skirtingų medžiagų, pasižymintys nevienodomis energetinėmis savybėmis, tad ir šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį kiekviename pastate labai skiriasi. Tuo tarpu šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį miesto vartotojams, yra visiems vienoda. Sudauginus kiekvienam namo butui priskirtą šilumos kiekį šildymui (sunaudotos kilovatvalandės per mėnesį - kWh/mėn) ir miestui nustatytą šilumos kainą (centai už kilovatvalandę - ct/kWh), gaunamas mėnesinės sąskaitos šildymui dydis (eurai už mėnesį - EUR/mėn). Taigi, šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiame mieste konkretų mėnesį lemia tik šilumos suvartojimas.

 

 „Būna, jog tą patį mėnesį skirtinguose pastatuose už tokio paties ploto butą, šildymo sąskaitos dydis gali skirtis iki 6 ar net daugiau kartų", - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

 

Tad jeigu vartotojas gauna labai didelę šildymo sąskaitą, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti koks šilumos kiekis priskirtas jo buto šildymui. Jei jis didesnis už miesto šilumos suvartojimo vidurkį, tai ženklas, kad namas yra šilumos švaistūnas ir jį reiktų renovuoti. O visą suvartojimo statistiką žino ir kaupia kiekvieno miesto šilumos tiekimo įmonės.

 

Visa šiluma, patenkanti į pastatą, tiksliai išmatuojama įvadiniu šilumos skaitikliu ir paskirstoma visiems tame pastate esantiems jos vartotojams. Dalis energijos priskiriama pagal normatyvą geriamojo karšto vandens ruošimui, kita dalis (vidutinis dydis arba normatyvas) susiejama su šio vandens temperatūros palaikymui – tai cirkuliacijos arba liaudiškai vadinamo „gyvatuko" sąnaudos. Dar gali būti išskirta bendrojo naudojimo šiluma (pavyzdžiui, sunaudota laiptinėse ar kitose bendrojo naudojimo patalpose), gali būti atskirta šiluma komercinių patalpų, jeigu tokių tame pastate yra, šildymui ir panašiai. O jau visa likusi į pastatą patekusios ir išmatuotos šilumos dalis priskiriama patalpų šildymui. Šis kiekis išdalijamas kiekvienam vartotojui pagal jo disponuojamą plotą, jeigu nėra individualių šilumos matavimo ar išdalijimo prietaisų.

 

Suprantama, kad šilumos paskirstymas tarp vartotojų kiekviename pastate santykinai apytikslis, o pastatai gali būti skirtingi. Todėl konkretaus namo gyventojai gali pasirinkti sau labiausiai tinkantį paskirstymo metodą. Metodus tikrina, derina ir kontroliuoja Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jeigu dauguma gyventojų nusprendžia dėl kitokio šilumos paskirstymo metodo ir VERT tam pritaria - jis gali būti visiškai individualus, pritaikytas konkrečiam namui.

 

Kelis kartus besiskiriančios šildymo sąskaitos skirtinguose namuose daugiausiai nulemtos jų konstrukcijos ir standartų, pagal kuriuos jie buvo pastatyti. Pavyzdžiui, masinės sovietinės statybos nesandarūs aukšti daugiabučiai ar „bendrabučio" tipo pastatai su daugybe nesandarių langų ir balkonų – patys didžiausi šilumos švaistūnai. Daug šilumos suvartoja siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai. Įtakos turi langų ar balkonų plotas ir jų kokybė. Santykinai daug šilumos suvartojama mažuose 4-8 butų pastatuose. Aukštas daugiabutis, stovintis ant kalno, suvartos daugiau šilumos, negu tų pačių laikų žemesnis ir ilgas statinys slėnyje. Nes vėjas iš nesandarių pastatų greičiau išpučia šilumą.

Šilumos suvartojimui atskirame pastate turi įtakos pakeistų langų skaičius ir jų kokybė, sandarios laiptinių durys, apšiltintos bent jau galinės sienos, cokolis ar panašiai. Apie 5-10 % daugiau šilumos suvartoja daugiabutis, kuriame nėra automatiškai reguliuojamos šildymo įrangos. Jei šildymo sistema išbalansuota - dalis namo peršildoma. Arba jei savavališkai nuo centralizuotos sistemos įrengtas vonios grindų, balkonų šildymas ar panašiai, tai apie taupų energijos vartojimą name nėra ko kalbėti.

 

Gaila, bet daugiau kaip 90 % Lietuvos daugiabučių kol kas neturi individualaus šildymo reguliavimo, tad energijos suvartojimą juose lemia bendra pastato būklė ir „kolektyvinis" šildymo reguliavimas. Dėl energijos taupymo tokiuose pastatuose sprendimai turi būti priimami bendraturčių daugumos. Kad suprasti, kur ir kiek prarandama šilumos energijos, reikia bent minimalių skaičiavimų, matavimų ir analizės. Teoriškai tą padaryti turėtų pastato valdytojas (administratorius ar bendrijos vadovai), tačiau tokia informacija gyventojams pateikiama itin retai. Tad pastato gyventojai, nepatenkinti šildymo sąskaitomis, turėtų reikalauti bendrosios nuosavybės valdytojo paaiškinimų, rekomendacijų ir veiksmų. Jeigu pažangos nėra, šildymo problemos nesprendžiamos – pakeisti pastato valdytoją aktyvesniu.

 

Iki energetinės krizės šilumos kaina (ct/kWh) atskiruose Lietuvos miestuose nesiskyrė daugiau kaip 2 kartus. Drastiškai išaugus gamtinių dujų ir kiek mažiau biokuro kainoms šis skirtumas šoktelėjo iki 4 kartų. VERT duomenimis, lapkričio mėnesį didžiuosiuose miestuose, kur naudojamas daugiausiai biokuras ir komunalinės atliekos, šiluminės energijos kaina buvo panaši apie 8-10 ct/kWh. Tuo tarpu miesteliuose, kur šiluma buvo gaminama iš gamtinių dujų, kaina pasiekė 25-30 ct/kWh. Tad jei dujų konkrečiame mieste deginama daugiau – ir šildymo sąskaitos klientams bus didesnės. Todėl svarbiausias sprendimas tokių miestų energetikos įmonėse - kuo skubiau iškastinį kurą pakeisti biokuru ar kitais atsinaujinančiais ištekliais.

 

O ką daryti jau šią žiemą?
Žinoma, anksčiau nepadarytų "namų darbų" per vieną naktį neatliksi. Juo labiau, kad žiemos metu renovacijos darbų vykdyti neįmanoma. Tad didelių šildymo sąskaitų mažinimui belieka tik... kompensacijos. Vyriausybė šį šildymo sezoną labai padidino jų apimtis ir prieinamumą. Kad sužinoti, ar jums priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę. Tačiau didesnės kompensacijos numatytos tik šį ir kitą šildymo sezoną. O tikrai tvarus ir ilgalaikis sprendimas - rūpintis savo gyvenamojo būsto energetine kokybe ir aktyviai dalyvauti pastato sandarinimo bei renovacijos procesuose.