2023 metai

Straipsnio[1] komentaruose teigiama „(LEA) skaičiuoja, kad sausio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės Vilniaus gyventojai – 7 ct/kWh“. Tuo tarpu Vilniaus šilumos tinklų interneto tinklalapyje viešai skelbiama, kad 2023 metų sausio mėnesį taikoma kaina yra 7,87 ct/kWh be PVM. Kyla klausimas, kokiomis skaičių apvalinimo taisyklėmis vadovaujasi LEA ekspertė? Juk apvalinant turėjo būti 8 ct/kWh. Beje, sausio mėnesį mažiausia šilumos kaina yra Utenoje – 7,62 ct/kWh be PVM.

 

Toliau straipsnyje neteisingai teigiama: „Palyginome penkis didžiausius Lietuvos miestus ir matome, kad visuose miestuose bus pokytis į didėjimo pusę, išskyrus Vilniaus“. Lietuvos penki didieji miestai yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina sausio mėnesį, lyginant su gruodžio mėnesiu, ne didėjo, bet mažėjo. Pažymime, kad pagal Valstybinės energetikos  reguliavimo tarybos (VERT) viešai skelbiamus duomenis, šilumos kaina sausio mėnesį, lyginant su gruodžio mėnesiu, mažėjo taip pat ir AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamose savivaldybėse. Planuojama, kad AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina nuo vasario mėnesio dar sumažės apie 5 proc. Objektyvumo dėlei reikėjo paminėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė vienintelė Lietuvoje įsivedė ekstremalią padėtį šilumos ūkyje ir degina mazutą, o prieš tai, dar rugsėjo mėnesį, mieste šilumos kaina buvo net 17,56 ct/kWh be PVM. Praėjusių metų sausį Vilniuje šilumos kaina buvo 9,24 ct/kWh be PVM , kai kituose didžiuosiuose miestuose ženkliai mažesnė 5,77 - 6,74 ct/kWh be PVM.

 

LEA atstovės teigiama „Sausio mėnesį mažiausiai už šildymą turėtų mokėti sostinės gyventojai, o labiausiai piniginė dėl šildymo ištuštės panevėžiečiams <...> Įtakos turi tai, kad Panevėžio energija“ aptarnauja labai didelę zoną. Net tokius miestus kaip Kėdainius, Biržus, Kupiškį. Siejama su tuo, kad ne visur yra ir pakankamai efektyvios katilinės“.  Iš tikrųjų, Biržų savivaldybės AB „Panevėžio energija“ neaptarnauja. Be to, šildymo išlaidas labiausiai lemia kelis kartus besiskiriantis šilumos suvartojimas atskiruose daugiabučiuose, o ne maži šilumos kainų skirtumai tarp miestų. Tačiau siejama su tuo „kad ne visur yra ir pakankamai efektyvios katilinės“. Kyla klausimas: kuo pagrįstas toks teiginys?Juk AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse biokuras sudaro 82,2 proc., o šilumos gamybos įrenginiai analogiški, o kai kuriuose objektuose net geresni nei kitų šilumos gamintojų. Pavyzdžiui, Panevėžyje veikia ypatingai aukšto efektyvumo kombinuoto ciklo kogeneracinė jėgainė, o biokuro dūmų šiluma giliai panaudojama absorbcinių šilumos siurblių pagalba. Techninius rodiklius galima pasitikrinti VERT renkamose ataskaitose. Bendrovės katilinės yra eksploatuojamos, laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, eksploatuojami efektyviausiais režimais.

 

Manome, kad nepatikrinti duomenys ir subjektyvios interpretacijos nepadeda Lietuvos gyventojams suprasti situaciją Lietuvos šilumos ūkyje, o Lietuvos energetikos agentūra, kaip viešoji įstaiga, pavaldi LR energetikos ministerijai, turėtų atsakingai platinti tik patikimą ir teisingą informaciją.    

 

                                                                                                                   LŠTA  2023 m. sausio 20 d. pranešimas

---