Naujienos

 

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose daugiabučiuose šių metų kovą vidutiniškai išleis apie 54 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 659 kWh (13,17 kWh/1 kv. m) šilumos. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 754 kWh (15,07 kWh/1 kv. m), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 67 eurų.

 

50 kv. metrų ploto butų šildymui naujos statybos ar renovuotuose namuose daugiabučiuose šių metų kovą vidutiniškai suvartota apie 443 kWh (8,86 kWh/1 kv. m) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – vidutiniškai apie 36 eurus. Už 50 kv. metrų ploto buto šildymą vasario mėnesį vidutiniškai mokėta apie 45 eurus, o šildymui vidutiniškai suvartota apie 515 kWh (10,29 kWh/1 kv. m) šilumos.

 

Šildymo sąskaitoms įtaką turi ne tik šilumos kaina, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė, nuo kurios priklauso suvartotos šilumos kiekis. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti skirtinguose namuose gali skirtis iki kelių kartų. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Siekiant efektyviau vartoti šilumą, kompleksinis namo atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas. Visiems suprantama, kad per eilę metų daugiabutis namas nusidėvi, todėl norint pratęsti jo tarnavimo laiką ir efektyviai naudoti energiją, jį būtina atnaujinti. Apšiltinus namą sutaupoma šiluma, kuri prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus, o atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja beveik dvigubai. 

 

AB „Panevėžio energija“ primena, jog valstybė teikia paramas inžinerinei bei kompleksinei daugiabučio namo renovacijai (daugiau informacijos: www.apva.lt, modernizuok.apva.lt), todėl raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis šilumos suvartojimo mažinimu, planuoti taupymo priemones ir teikti paraiškas paramai gauti.

 

Neretai to paties namo gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Dėl savavališkai daugiabutyje atlikto šildymo ar karšto vandens sistemos pertvarkymo, kai bute sumontuojami neatitinkantys projekto ir per didelės šilumos galios radiatoriai ar voniose įrengiamas grindinis šildymas arba žymiai didesnis vonios šildytuvas (gyvatukas), išderinama namo sistema, o šiluma pasiskirsto netolygiai. Tai – daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis – seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

Ant šildymo sistemos stovų  įrengus balansinius ventilius ir pagal projekto reikalavimus subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, šilumos suvartojimas sumažės ir pagerės šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.

 

Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas šilumos punkto modernizacijai ar jau modernizuoto šilumos punkto remontui. Pasibaigus šildymo sezonui vertėtų pasirūpinti, kad pasenusi arba sugedusi įranga būtų pakeista nauja.

 

Automatizavus šilumos punktą, veikianti sistema, patalpose palaikydama vartotojo pasirinktą temperatūrą, reaguoja į lauko oro pokyčius ir į radiatorius tiekia arba žemesnės, arba aukštesnės temperatūros šilumnešį (iš miesto katilinės tiekiamas karštas vanduo). Daugiabučio namo šilumos punkto modernizavimo nauda ypač jaučiama šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, nes automatizuotame šilumos punkte įrengtas elektroninis šildymo reguliatorius turi galimybę automatiškai išjungti ar įjungti, padidinti ar sumažinti šildymą.

 

Pasibaigus šildymo sezonui, atsiranda galimybė butuose pakeisti senus radiatorius efektyvesniais šildymo prietaisais ar bent po jais įrengti atspindintį it termiškai izoliuotą ekraną, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai "tekėti" į lauką. Keičiant šildymo prietaisus, reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta jų galia ir temperatūromis, o montuojant juos, vadovautis taisykle, jog geriausia, kai tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios yra 5-10 cm tarpas – tokiu atveju šiluma butui bus tiekiama efektyviausiai.

 

Kai kurių daugiabučių gyventojai linkę atsisakyti šildymo laiptinėse - naikinti bendrųjų patalpų radiatorius ar mažinti jų skaičių. Specialistai pataria to nedaryti, nes panaikinus šildymo prietaisus laiptinėje, jų tiektos šilumos deficitą dėl atvėsusios laiptinės kompensuos butų šildymo prietaisai. Paprastai sakant, šiluma iš buto per sienas keliaus į šaltesnę laiptinę. Toks šilumos taupymas tikrai nesumažins bendrų energijos sąnaudų – šiluma tiesiog persiskirstys, mažindama komfortą butuose (ypač -pirmuosiuose aukštuose).

 

Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai savarankiškai reguliuoti šilumos naudojimą.

Ant radiatorių sumontuoti termostatai leis reguliuoti į radiatorius patenkančios šilumos kiekį, o visiškai renovuotame name,  pertvarkius pastato šildymo sistemą ir butuose įrengus šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklius - ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, bet ir mokėti mokesčius proporcingai faktiniam sunaudojimui.