Šildymo sezono metu

Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Visų Komisijos sudarytų ir patvirtintų šilumos metodų naujos redakcijos galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.
 
Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant suvartotą šilumos kiekį taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuoto šilumos kiekio, atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui ir proporcingai paskirstoma butų plotui.
 
Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Šį vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vandens vienam kubiniam metrui  pašildyti (51 kWh/m3), gaunamas  visas name tą mėnesį sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti.
 
Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia cirkuliacijai konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį ją dauginant iš mėnesio valandų skaičiaus, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Šildymo sezono metu mokestis už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) kiekvienam daugiabučiam namui yra skirtingas.
 
Kiekvienam butui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiuojamas atsižvelgiant į butuose įrengtų vonios šildytuvų („gyvatukų“) šilumos galias. Jei kiekviename bute „gyvatukai“ vienodi, tai ir mokestis kiekvienam namo butui bus toks pat.
 
Pavyzdys:
40 butų daugiabutis namas per mėnesį sunaudojo 40 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad viso namo gyventojai sunaudojo 70 m³ vandens ir šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo cirkuliacinės sistemos šilumos galia, nustatyta pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių vidurkį, sudarė 6600 kW. Taigi, namo patalpų šildymui  šilumos kiekis  sudarė 29830 kWh (40 000 kWh - 3570 kWh - 6600 kWh = 29830 kWh), kuris proporcingai paskirstomas butų plotui.
 
Kaip šildymo sezono metu kiekvienam butui priskiriami šilumos kiekiai
 
Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 3570 kWh (70 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 40 butų namo gyventojai deklaravo tik 60 m³ karšto vandens kiekį. Vadinasi, šiam karšto vandens kiekiui paruošti buvo sunaudota 3187,8 kWh šilumos (60 m3 x 53,13 kWh/m³; čia 53,13 kWh/m3  - šilumos sąnaudos vandens m³ pašildyti  Panevėžyje 2017 m. vasario mėn. )
 
Susidaręs  šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti Komisijos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 - 3187,8 = 382,2 kWh) yra  proporcingai padalijamas buto (patalpų) plotui. Sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atsiranda atskira eilutė pavadinimu „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“.
 
Pažymėtina, kad „nepaskirstyto karšto vandens šilumos“ kiekis, vadovaujantis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. galiojusiais metodais, šildymo sezono metu buvo pridedamas prie patalpų šildymo. Taigi, gyventojai ir anksčiau apmokėdavo už visą name suvartotą  šilumą, tik buvo kita paskirstymo tvarka.
 
Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 6600 kWh arba 6600 : 40 butų = 165 kWh/butui per mėn. Už cirkuliacinę šilumą kiekvienam butui priskaičiuojama po 8,58 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 5,20 ct/kWh be PVM – šiame pavyzdyje 2017 m. vasario mėn. šilumos kaina )
 
Už  karštą vandenį (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) buto gyventojas moka 17,56 Eur be PVM  (4 m³ x 4,15 Eur/m³ be PVM – 2017 m. vasario mėn. AB „Panevėžio energija“ karšto vandens kaina, kai karštas vanduo ruošiamas namo individualiame šilumokaityje). 
 
Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, esant atvirai karšto vandesn tiekimo sistemai, iš namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“), likusi šiluma priskiriama  patalpų šildymui, kuri proporcingai paskirstoma butų plotui.
 
Pavyzdys:
40 butų  daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisas parodė 40 000 kWh/mėn. šilumos sunaudojimą. Namo cirkuliacinės šilumos kiekis, nustatytas pagal ne šildymo sezono trijų iš eilės mėnesių vidurkį, sudaro 6600 kWh (6600 : 40 butų = 165 kWh/butui per mėn.). Taigi, namo patalpų šildymui  šilumos kiekis  sudaro  33400 kWh (40 000 kWh - 6600 kWh), kuris proporcingai paskirstomas butų plotui.
 
Vieno buto cirkuliacinei šilumai („gyvatukui“) priskiriamas šilumos kiekis sudaro 165 kWh/per mėn. Už cirkuliacinę šilumą  buto gyventojas moka 8,58 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 5,20 ct/kWh - 2017 m. vasario mėn. AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina - 5,20 ct/kWh be PVM).
 
Už karštą vandenį buto (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) gyventojas moka 19,76  Eur be PVM (4 m³ x 4,94 Eur/m³ be PVM – 2017 m. vasario mėn. AB „Panevėžio energija“ karšto vandens kaina, esant atvirai šilumos tiekimo sistemai).
 

Kiek mokėsime už šilumą, jei spalio mėnesį patalpų šildymas nebuvo įjungtas arba jei balandžio mėnesį šildymas jau buvo išjungtas?

Paskelbus šildymo sezono pradžią, bet neįjungus name šildymo arba dar nepaskelbus šildymo sezono pabaigos, o šildymą jau išjungus, daugiabučiuose namuose sunaudota šiluma paskirstoma šildymo sezonui nustatyta tvarka. 

Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai (gyvatukai). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos. Be to, name  šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Jei ruošiamas aukštesnės karšto vandens temperatūros vanduo, jei netinkamai suderinta karšto vandens cirkuliacinė sistema, tuo daugiau name sunaudojama šilumos energijos.

Jei dėl minėtų priežasčių name bus sunaudotas didesnis šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti ir cirkuliacijai palaikyti, vartotojams išsiųstų sąskaitų eilutėje „Šiluma patalpų šildymui“ atsiras tam tikro dydžio šilumos kiekis ir, suprantama, pinigų suma.

PASTABA. Vartotojams (namo bendrijai, administratoriui ar pan.) šilumos tiekėjui pateikus raštišką teisėtą pažymą, kad spalio ar balandžio mėn. šildymas nebuvo naudojamas, name sunaudotas šilumos kiekis skirstomas ne šildymo sezonui nustatyta tvarka.

 

 



Atnaujinta 2018-05-17 15:43:07