Šildymo sezono metu

Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Nuo spalio mėn. iki balandžio mėnesio (imtinai) daugiabučiuose namuose sunaudota šiluma paskirstoma šildymo sezonui nustatyta tvarka.

Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumos energiją fiksuoja šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas namo šilumos punkte. Gyventojai moka tik už šiuo prietaisu suskaičiuotą šilumos kiekį, paskirstytą vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) rekomenduojamais ar pačių vartotojų su minėta komisija suderintais šilumos paskirstymo metodais.
 
Daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, šildymo sezono metu paskirstant suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4 (Valstybės žinios: 2005-05-12 Nr.60-2158; 2006-12-21 Nr.139 (atitaisymas)), pagal kurį šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai atimami iš namo šilumos apskaitos prietaisu  suskaičiuoto šilumos kiekio,  likusi dalis priskiriama šildymui ir proporcingai paskirstoma butų plotui. 
 
Name sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį padauginant iš šilumos sąnaudų vieno m3  vandens pašildymui.
 
Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučio namo butui karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) priskiriama VKEKK nustatyta norma. Sudėjus kiekvienam butui priskirtą šilumos normą karšto vandens cirkuliacijai, gaunamas bendras šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai.
 
Šiluma cirkuliacijai („gyvatuko mokestis“) skaičiuojama VKEKK nustatytą normą dauginant iš galiojančios šilumos kainos, pvz:
    
 Mokestis už šilumą cirkuliacijai vienam butui
2016 m. kovo mėn.
 Eur/mėn. 
 su 9 proc. PVM
VKEKK nustatyta šilumos norma  cirkuliacijai
Tipas
160 x 6,08 = 9,73
6,08 - šilumos kaina, ct/kWh
160 kWh per mėnesį butui kai bute yra karšto vandens cirkuliacinis stovas ir vonios šildytuvas
80 x 6,08 = 4,86
80 kWh per mėnesį butui kai bute yra karšto vandens cirkuliacinis stovas, bet nėra vonios šildytuvo 
10 x 6,08 = 0,61
10 kWh per mėnesį butui kai cirkuliacijos sistema yra tik pastato rūsyje
  
Gyventojams visą šildymo sezoną, nepriklausomai nuo karšto vandens tiekimo sistemos, mokestis už cirkuliaciją  yra pastovus (jei nesikeičia šilumos kaina).
 
Pavyzdys:

Šilumos skaitiklis užfiksavo 40 000 kWh šilumos, name yra 40 butų,
namo gyventojai sunaudojo (deklaravo) 70 m3 karšto vandens,
53,13 kWh/m3 –  šilumos sąnaudos vieno m3 vandens pašildymui  Panevėžyje (2016 m. kovo mėn.),
Karštam vandeniui ruošti  suvartotas šilumos kiekis 70 mx 53,13 kWh/m3 =3719,1 kWh
Šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai (gyvatukas) 160 kWh x 40 butų = 6400 kWh
Šilumos kiekis  namo patalpų šildymui  40 000 - 3719,1 - 6400= 29880,9 kWh
 
Tiekiant karštą vandenį atvira sistema, namo šilumos skaitiklis rodo suvartotą šilumos kiekį, iš kurio atėmus šilumos kiekį cirkuliacijai,  likusi šiluma priskiriama  patalpų šildymui.
  
Kiek mokėsime už šilumą, jei spalio mėnesį patalpų šildymas nebuvo įjungtas arba jei balandžio mėnesį šildymas jau buvo išjungtas?

Paskelbus šildymo sezono pradžią, bet neįjungus name šildymo arba dar nepaskelbus šildymo sezono pabaigos, o šildymą jau išjungus, daugiabučiuose namuose sunaudota šiluma paskirstoma šildymo sezonui nustatyta tvarka.
 
Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai (gyvatukai). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos. Be to, name  šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Jei ruošiamas aukštesnės karšto vandens temperatūros vanduo, jei netinkamai suderinta karšto vandens cirkuliacinė sistema, tuo daugiau name sunaudojama šilumos energijos.
Jei dėl  minėtų priežasčių name bus  sunaudotas didesnis šilumos kiekis nei karštam vandeniui paruošti ir cirkuliacijai palaikyti VKEKK nustatytos šilumos normos, vartotojams išsiųstų sąskaitų eilutėje „Šiluma patalpų šildymui“ atsiras tam tikro dydžio šilumos kiekis ir, aišku, pinigų suma.

PASTABA. Vartotojams (namo bendrijai, administratoriui ar pan.) šilumos tiekėjui pateikus raštišką teisėtą pažymą, kad spalio ar balandžio mėn. šildymas nebuvo naudojamas, name sunaudotas šilumos kiekis skirstomas nešildymo sezonui nustatyta tvarka.



Atnaujinta 2017-04-18 12:59:23